NARA

„Lingvistiškai žiūrint „šventė“ yra arti žodžio „šventa“. Jei patrauksim religiją į šalį, vis tiek galime žiūrėti taip: O kas mums gyvenime yra šventa? Ant ko mes dėsime akcentus kaip ant savo idealų ir į ką pasirinksime stiebtis?“ – šiame tinklalaidės epizode svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų. Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

"When you grow up in a dysfunctional family, I think it makes you more sensitive to violence around you. Because you learn to read behind the perfect facade of the family that you have to put up with. To have an alcoholic parent makes you hide everything from everyone. And you can detect when people are lying," says Mexican writer Fernanda Melchor in this week's episode. Fernanda started out as a journalist but now is an awarded novelist, whose book Hurricane Season (Spanish: Temporada de huracanes) is translated in over 35 language and won the International Literature Award of the Haus der Kulturen in Germany and was shortlisted for the International Booker Prize last year. However, this conversation is not about the books that Fernanda has written but rather about the themes and topics she explores. For instance, what is the impact of violence in everyday life, what the lack of love does to people and communities, how the crisis of identity and inner conflict might break us and how to find the escape routes when you feel trapped in a reality that is hard to bear? The whole publication: https://nara.lt/en/articles-en/fernanda-melchor Author and photographer: Berta Tilmantaitė Support our work: https://www.patreon.com/naralt

NARA po penkerių metų sugrįžta prie paralimpiečių temos. 2016 m. pasirodė dokumentinis multimedijų pasakojimas „Galia nugalėti“, kuriame užfiksuoti visi sportininkai, besiruošiantys Rio de Žaneiro paralimpinėms žaidynėms. Šįkart su paralimpiečiais nusprendėme pasikalbėti po Tokijo paralimpinių žaidynių, iš kurių mūsų paraatletai grįžo su trimis bronzos medaliais. Susitikome su medalius parvežusiais sportininkais – plaukiku Edgaru Mataku, dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu ir dviem golbolo rinktinės nariais – Genriku Pavliukianecu ir Justu Pažarausku. Taip pat pasikalbėjome su nauja paraatlete, Tokijo paralimpinių žaidynių debiutante disko metike Oksana Dobrovolskaja bei paralimpinio sporto senbuviais – lengvaatlečiais Ramune Adomaitiene ir Jonu Spudžiu bei irkluotoju Augustu Navicku. Epizodo autoriai: Indrė Kiršaitė, Berta Tilmantaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Bronius Dovydaitis sovietmečiu išvertė dešimtis knygų iš ispanų kalbos į lietuvių, nors neturėjo deramų vadovėlių ir žodynų. Šiandien Broniui 76-eri. Aplankiau jį jo namuose Kaune sužinoti, kaip jam tai pavyko. Šis epizodas lydi videopasakojimą, kurį galite pamatyti NARA.lt arba mūsų YouTube platformoje. Tiek videopasakojimo, tiek tinklalaidės epizodo autorė yra NARA praktikantė Paula Bumbulytė.

Nuo pirmadienio migrantai didelėmis grupėmis bando patekti į Lenkiją ir Lietuvą iš Baltarusijos. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali būti apie tūkstantis įstrigusių migrantų. Viešojoje erdvėje dalis žmonių sako, kad turime rinktis – arba užtikrinti žmogaus teises, arba šalies nacionalinį saugumą. Tačiau ar tikrai reikia pasirinkti ir negalime turėti abiejų kartu? Šioje tinklalaidėje kalbamės su socialine darbuotoja Rita Škriadaite, teikiančia humanitarinę pagalbą Lietuvos pasienyje, taip pat su sire Farah, gavusia prieglobstį Lietuvoje prieš penkerius metus ir šiuo metu dirbančia su naujai atvykusiomis migrantėmis sulaikymo centruose. Į situaciją pasienyje žvelgiame ir iš Baltarusijos pusės – NARA bendradarbis Tomas Valkauskas pasakoja, kaip šiuo metu atrodo Minskas, per kurį keliauja didžioji dalis migrantų. Galiausiai žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo sutapimus ir priešpriešas analizuojame su tarptautinės teisės eksperte Erika Leonaite. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Dalinamės Ryto Sakavičiaus, Vilniaus licėjaus vienuoliktoko, įgarsintu tekstu apie Simoną Zuką, 96-erių litvaką iš Ukmergės, tapusį Zambijos kovos už žmogaus teises simboliu. Tai pirmas kartas, kai apie šį žmogų kalbama Lietuvos žiniasklaidoje. Išpublikavę šį tekstą, rugsėjo pabaigoje netikėtai sužinojome, kad Simonas Zukas mirė. Kviečiame giliau susipažinti su jo mintimis ir darbais. Tekstas ir istorinės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nepazinta-zambijos-istorija-is-ukmerges Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

„Artėjant lapkričio pirmajai, jaučiu, kaip pas klientus cikliškai sugrįžta jų netekties skausmas“, – sako psichoterapijos klinikos „Gali būti“ psichologas Andrius Jančiauskas. Mirtis – neišvengiama, bet dažnai vengiama tema, į kurią leistis nėra lengva. Šiame NARA tinklalaidės epizode kviečiame mirties temoje pabūti kartu. Atvirai dalindamasis savo netekties istorijomis ir skausmu, Andrius svarsto, kad susidūrus su mirtimi, būtina turėti liūdesiui draugišką erdvę, leisti sau paliūdėti ir suprasti, kad liūdesys taip pat turi pabaigą. Svarbu ir su savimi išlikti šiltame, palaikančiame santykyje, kuriame gali atrasti atjautos sau, ir nebijoti atsiremti į kitus – prašyti pagalbos ir laiko kartu. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kuo-mirtis-arciau-tuo-ir-gyvenimas-maziau-baisus-darosi Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

The grand European art project Magic Carpets embraced the idea that artists should work directly with communities. As its curators prepare the final exhibition in Kaunas, we dig into this cultural and hierarchical shift. The artist and curators features in this episode are: – Ki Hyun Park, Berlin, Germany – Dejan Krstić, Novi Sad, Serbia – Neringa Kulik, Kaunas, Lithuania The episode has been made in partnership with the Magic Carpets project. See pictures and notes: https://nara.lt/en/articles-en/art-for-the-people-with-the-people

When prices of real estate in cities rise all around the world, the question of affordability of housing becomes crucial. It’s not only a question of accommodation but also of diversity, dignity, and equality. In this episode of NARA podcast we dive into the social housing system in Vienna, Austria, which is affordable not only for poverty-stricken communities but also for the middle class. Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė and Indrė Kiršaitė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/there-s-no-place-like-home-you-can-afford Support our work: https://patreon.com/naralt

Šios savaitės NARA tinklalaidės svečias – lengvaatletis, paralimpinių žaidynių čempionas ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Tai nėra pirmas mūsų susitikimas, su Mindaugu susipažinome prieš penkerius metus, rengdami dokumentinį multimedijų pasakojimą „Galia nugalėti“ apie Lietuvos paralimpinę rinktinę. Šiame epizode kalbamės apie pokyčius per šiuos metus ir šiomis dienomis sprendžiamus sporto politikos klausimus. Interviu autorė Berta Tilmantaitė, fotografas Karolis Pilypas Liutkevičius. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

“First we imagine who we want to be and then we move towards becoming that,” says Monika Bielskytė, a guest of the NARA podcast this week. Monika is a futurist and futures designer who consults on and prototypes culturally expansive, socially and environmentally engaged future world designs for the media industry, technology companies, and cities or countries. In this conversation with Monika, we discuss the process of prototyping futures and the feedback loop between speculative/science fiction and reality. Publication: https://nara.lt/en/articles-en/monika-bielskyte-protopia-future Interview: Berta Tilmantaitė Music: Vladas Dieninis – HAJAT (Isla to Isla) Photography: Linas Masiokas Support our work: https://www.patreon.com/naralt

Kol Venecijos bienalę laimėjusi opera-performansas nesustodama skambėjo Bruklino muzikos akademijoje, susitikome su jos autorėmis, kad užčiuoptume, kaip jų istorinė sėkmė atrodo iš vidaus. Kalbantis su „Saulės ir jūros“ autorėmis Rugile Barzdžiukaite, Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte, išryškėja jų bendradarbystės svarba. Mene, kur dažnai iškeliamas vienas žmogus, užkulisiuose paliekant komandą, „Saulė ir jūra“ veikia kaip bičių korys, be vieno lyderio, bet su įvykstančiu rezultatu. Interviu kalbėjome apie tai, bet ne tik. Pokalbį įrašėme ant Bruklino muzikos akademijos (BAM) stogo, apačioje miestui pradedant šeštadienio vakarą, o žmonėms kantriai laukiant „stand by“ bilietų eilėje – visi įprasti bilietai buvo iš anksto išpirkti. Kviečiame išgirsti. Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saule-ir-jura-niujorke Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dalinamės įgarsinta tekstų kūrėjo ir komiko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Tai tekstas apie dešimtojo dešimtmečio pabaigos Lietuvą ir pirmąjį didelio masto mūsų prisilietimą prie vakarietiško verslo – „Mažeikių naftos“ pardavimą „Williams“ 1999-aisiais. Būtent tai pradėjo nušalinto prezidento Rolando Pakso legendą. Mūsų puslapyje prie teksto galite pamatyti istorines fotografo Pauliaus Lileikio fotografijas, labai gerai perteikiančias to laikotarpio atmosferą, taip pat parodančias ir pagrindinius istorijos veikėjus: https://nara.lt/lt/articles-lt/williams-istorija Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Berta ir Andrius – du vienas kitą ne kartą apvylę draugai – šiame epizode aiškinasi, iš ko susideda pasitikėjimas, kodėl kartais taip sunku, bet visgi verta pasitikėti, ir kodėl nu(si)vylimas nebūtinai yra visa griaunanti, bet kartais ir kurianti jėga. „Pasitikėjimas – tai aktyvus drąsos žestas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas ir kviečia išdrįsti pasitikėti visų pirma pačiais savimi. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Nors bioįvairovės svarba klimato krizės akivaizdoje tik didėja, tvarios gamtos plotai aplink mus sparčiai mažėja. Kalbėdamasi su antropologe Jekaterina Lavrinec, Panevėžio „Fridays For Future“ aktyvistėmis ir advokatu Sauliumi Dambrausku, Martyna Šulskutė aiškinasi, kaip galime išsikovoti teisę į tvarią aplinką. Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė. Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

“Foreign media needs to do a better job at looking not what the Taliban say but what the Taliban do,” says Frud Bezhan, an Afghanistan-born journalist covering the country for Radio Free Europe in Prague. In this episode of NARA podcast we talk about the current situation in Afghanistan since the Taliban took control of it after the US and NATO troops had been withdrawn from the country ending its 20-year war. We also discuss his personal journey to the point where he is now and journalists’ responsibility in covering this topic. Interview by Indrė Kiršaitė, photos by Severina Venckutė. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/in-kabul-what-you-dont-see-is-more-important-than-what-you-do-see Support our work: https://patreon.com/naralt

Penktą NARA tinklalaidės sezoną pradedame su pokyčiais – tinklalaidės redaktorių ir vedėją Karolį Vyšniauską išgirsime rečiau, nes jis išvyksta studijuoti į Niujorką. Kaip ir kasmet, su NARA komanda susėdome aptarti, ką nuveikėme per šiuos metus, ką planuojame artimiausiu metu ir kokią norėtume matyti žurnalistiką šiuo neramiu laiku. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/stabtelejimas-tarp-skubejimu-komandos-pokalbis Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dakshinamurthy Natarajan, a general physician from Chennai, Tamil Nadu, India, has worked with more than 5,000 Covid patients. While fighting the virus, he managed to change his patients' and hospital colleagues' attitudes towards his sexuality. We speak with Daksh at the newest episode of NARA podcast. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/doctor-in-india Support NARA podcast: https://www.patreon.com/naralt This episode is supported by Active Citizen Fund.

„Pripažinkite mus!“ – šaukė Pietų Afrikos LGBTQ+ bendruomenė XX a. pabaigoje. Šaukia ir dabar. Šalyje, kurioje prieš 24 metus Nelsonas Mandela pasirašė vieną progresyviausių visų laikų konstitucijų, įstatymas ne visada pajėgus apginti šią bendruomenę. Pietų Afrikos LGBTQ+ gyventojai pasakoja, kokia yra realybė šalyje, kurios Konsitucijoje – pirmojoje pasaulyje – buvo įtvirtinta lygybė seksualinės orientacijos atžvilgiu. *** Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja. Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų susiduria su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrusi žurnalistė Diana Maria Olsson ruošia kolektyvinį moterų laišką Riksdagui, Švedijos parlamentui. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai pasakoja viešai. Pamatykite fotografijas ir raskite papildomą informaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/teismas-isskyre-diana-su-sunumi-ji-buria-kitas-moteris-patyrusias-ta-pati Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas, fotografas – Karolis Pilypas Liutkevičius

Po keturiolikos metų Londone ir Glazge, menininkė ir Muay Thai kovotoja Marija Nemčenko grįžo į Lietuvą. Po *Brexito * tai padaryti svarstančių žmonių yra daugiau. Šiame NARA podkasto interviu siekiame realistiškai įvertinti, ar Lietuvos visuomenė jų laukia. Ir kaip sportas gali padėti rasti ramybę tranzicijos procese. Epizodo fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-nemcenko Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Per birželį ir liepą per Baltarusijos sieną į Lietuvą atvyko virš tūkstančio prieglobsčio prašančių žmonių, daugiausia iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių. Didelė dalis jų yra moterys ir vaikai. Šis skaičius kasdien auga. Nieko panašaus nebuvo nuo 1997-ųjų, kai į Lietuvą vyko žmonės iš Afganistano. Specialiame NARA podkasto epizode kalbamės su Egle Samuchovaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadove, apie geriausius ir blogiausius situacijos scenarijus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Lietuvoje atlikti lyties keitimo operacijas yra nelegalu. Kaip ir ir taikyti hormonų terapiją iki tol, kol translytis žmogus nepasikeitė dokumentų. Tačiau pasikeisti dokumentus jis gali tik padavęs vieną iš valstybinių institucijų į teismą. Tokį kelią nuėjo translytis Haris Ubartas, kuris gyvena Gargžduose – mieste, kuris gali sietis su priešiškomis LGBTQ+ bendruomenei nuotaikomis. NARA tinklalaidėje nuvykome su juo pasikalbėti. Autorė: Indrė Kiršaitė Palaikykite NARA darbą: patreon.com/naralt

Metų pradžioje penkiolika atsitiktinai suburtų žmonių, dirbančių švietimo, kultūros, verslo ir kituose sektoriuose, susiskambino pasikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi. Renginio, pavadinto „Įsiklausymai“, idėja tokia: bet kuri piliečių grupė yra platesnės visuomenės atspindys. Pokalbį inicijavo Grupių santykių draugijos vadovė, Vilniaus universiteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Remdamasi dalyvių mintimis ir jas plėtodama per savo prizmę, mokslininkė priartėjo prie platesnio antrus metus pandemijoje gyvenančios Lietuvos visuomenės būvio. Dalinamės jos tekstu. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-pandemija-mus-pakeite Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Esu Monika, 31-erių fotografė. Gyvenu Vilniuje, paradoksalu, tame pačiame kieme, kur įsikūrusi Lietuvos Vyskupų Konferencija. Prieš trejus metus aš atsiskyriau nuo Bažnyčios – atlikau apostazę. Tai nebuvo toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti. Skaito Rugilė Matusevičiūtė. Teksto publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-aspalikau-baznycia Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Можем ли мы сравнивать современных диссидентов в России и Беларуси с советскими диссидентами? В подкасте NARA RU обсуждаем эту тему с журналистом Николя Милетичем, который был близко знаком с диссидентами советского времени, в том числе и с Андреем Сахаровым. Публикация и фотографии: https://nara.lt/ru/articles-ru/otrazheniye-sovetskogo-soprotivleniya-v-segodnyashnem-dne Поддержите NARA: https://www.patreon.com/naralt

Rasinė nelygybė Lietuvoje dažnai aptariama kaip „kitų“ problema. NARA tinklalaidės pašnekovės dalinasi, kaip joms ji tapo sava. Šiuos interviu publikuojame gegužės 25-ąją, dieną, kai policininko koja buvo uždusintas George Floyd'as, juodaodis amerikietis. Jo mirties video įrašas pradėjo pasaulinį protestą, kuris gyvas lig šiol. Epizode kalba Pietų Dakotoje, vienoje „balčiausių“ JAV valstijų studijavusi žmogaus teisių specialistė Simona Gaidytė, virš 30 metų Niujorke gyvenanti, skirtingų rasių vaikams muziką mokanti Gintarė Bukauskas ir nedideliame miestelyje Vašingtono valstijoje gyvenanti Akvilė Bukauskaitė. Foto galerija: https://nara.lt/lt/articles-lt/george-floyd-atminti Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Территориально этнические конфликты меняют не только геополитические карты и историю государств, унося за собой жизни людей, в большинстве своем они разделяют семьи и народы, сеют недоверие, ненависть и страх друг к другу. Этот эпизод именно про страх и его нормализацию в сознании и повседневности жителей приконфликтных регионов Грузии, где понятие границ размыто, а доступ к базовым правам человека ограничен. Люди не могут посещать своих родных, их дома разделены разграничительными линиями, они не знают какой информации верить и на каком языке говорить. Они чужие и тут, и там... Обо всем этом я говорила с грузинской правозащитницей Маей Еленой Русецкой, которая много лет работает в сфере человеческой безопасности. В условиях нерешенных конфликтов постсоветского пространства часто можно встретить термин «замороженных конфликтов», но для людей живущих в приграничных районах конфликтующих сторон, конфликт – это неотъемлемая часть их повседневности. Он выражается в страхе звука фейерверков, в невозможности поехать в ближайшую больницу или купить медикаменты, владеть землей, на которой веками жили его предки или получить пенсию своего же государства. Про Южную Осетию и Абхазию в независимой Литве много говорили в августе 2008-ого года. Тогда на Южном Кавказе вспыхнула так называемая Пятидневная или Августовская война между Грузией, с одной стороны, и самопровозглашенными республиками Южной Осетией Абхазией, а также Россией, с другой. Наследие этой короткой войны оказало глубокое влияние на последующие события. Россия, наряду с горсткой других государств, официально признала независимость Абхазии и Южной Осетии и разместила там военные базы. После 2008 года многие в Грузии воспринимают конфликты через призму российской военной оккупации. Абхазы и южные осетины оспаривают эту точку зрения и рассматривают увеличение военной, экономической и инфраструктурной поддержки со стороны России в качестве гарантии своей безопасности.

Iš kartos į kartą gydytojai turi nerašytą taisyklę, kad su emocijomis jie turi susitvarkyti patys. Tai gali privesti prie perdegimo ir priklausomybių. Jauni su COVID-19 mirtimis susiduriantys gydytojai suprato, kad norėdami padėti sergantiems, jie pirmiausia turi padėti sau patiems, todėl pradeda pokalbį apie medikų emocinę sveikatą. Išgirskime juos šioje dokumentikoje. Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

„Aš kiekvieną dieną nenorėčiau būti čia. Mane užknisa beveik viskas. Dėl to niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik mano atsakingumas prieš kitus. Nusprendžiau, kad nenoriu kitiems kelti pavojaus“, – sako Olegas Šurajevas Bertai Tilmantaitei. Išgirskite jų pokalbį. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Metai po pandemijos pradžios, Lietuvoje yra 276,000 bedarbių. Indrė Kiršaitė susitiko su keliais jų ir aiškinosi, kaip apginti savo, kaip darbuotojo teises, kai tave atleidžia. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/prarasti-darba-pandemijos-metu

Andrius Mamontovas mokosi nesakyti nuomonės, kai jo neklausia. Aplankėme muzikantą ir kompozitorių jo namuose Vilniuje, kad paklaustume. https://nara.lt/lt/articles-lt/andrius-mamontovas https://www.patreon.com/naralt

Berta ir Andrius kartą susiginčijo dėl santykio su autoritetais. Vienas buvo linkęs ieškoti autoritetų ir iš jų mokytis, kita sakė, kad tokie žmonės-dievai gali pakenkti ieškoti atsakymų pačiam. Šiandien NARA tinklalaidės psichologinių pokalbių duetas susitiko pratęsti diskusiją. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė Visi NARA darbai: http://nara.lt/

Tomas Vytautas Raskevičius nėra pirmas atvirai homoseksualus Seimo narys, bet pirmas, kuris stoja už savo bendruomenę. Dalis visuomenės tai mato kaip grėsmę. Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 2-ąją. Palaikykite NARA darbą: www.patreon.com/naralt Fotografijos ir publikacija nara.lt: nara.lt/lt/articles-lt/tomas-vytautas-raskevicius

„Kaip kažkada buvo išteisinta melancholija, homoseksualumas ir daug kitų neurobūsenų, taip ir autistiškumas, tikėtina, bus iš esmės permąstytas“, – sako antropologijos daktarė Daiva Bartušienė, atliekanti tyrimą apie autistiškus vaikus auginančias šeimas. Dalinamės jos esė. Tekstas ir Rūtos Meilutytės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/autizmas-kaip-mitas Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Kai Karla Gruodis 1989-aisiais atvyko studijuoti į Vilnių, ji tapo istorinio šalies virsmo bendrakūrėja ir feministinių idėjų knygneše. Vėliau gimtojoje Kanadoje dirbdama su autochtonų studentais, ji siekė jiems geresnių mokymosi sąlygų. Grįžusi atgal į Lietuvą, Karla apsigyveno kaime, ieškodama autentiškesnio santykio su gamta ir pačia savimi. Čia ir susitikome. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/articles-lt/karla-gruodis Palaikykite mūsų darbą: https://patreon.com/naralt

Ekspertai jaunus žmones jau vadina „prarasta karta“. COVID-19 neleidžia jiems planuotis ateities ir tiesiog augti kartu. NARA tinklalaidėje moksleiviai iš Klaipėdos, Marijampolės ir Alytaus dalinasi, kaip ieško ramybės neramiu laiku. Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai. Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius. Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė. Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė. Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt. NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis. Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo. Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę. Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui. Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose. Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga. Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas sausio 15 d. Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Praėjus 30 metų nuo nakties, kai Lietuva įtvirtino nepriklausomybę, bet prarado keturiolika ją gynusių žmonių, dukra ir tėtis pirmą kartą susitiko pasikalbėti apie tą laiką. Bertos Tilmantaitės interviu. Plačiau ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/mano-tetis-sausio-13 Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Artima draugystė gali atstoti partnerį ar net šeimą. Žurnalistė Rhaina Cohen spalio gale žurnale „The Atlantic“ klausė, kas, jeigu draugystė, o ne santuoka būtų gyvenimo tikslas. Galbūt dabartinės visuomenės normos, pagal kurias esame skatinami siekti santuokos ir vaikų yra klaidingos – ir vietoj to turėtume prioritetizuoti draugystę? Bet kas, jeigu stiprių draugysčių užmegzti nepavyksta? 2020-ieji buvo metai, kai daugelio mūsų ryšiai su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Dėl to paskutiniame metų epizode kviečiame permąstyti, kodėl mums reikalingi draugai, ką draugystė duoda ir ką atima. Įraše kalbasi mūsų klausytojams gerai pažįstami žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Jiedu yra seni draugai, sukūrę tvirtą ryšį ir gebantys analizuotį draugystę remdamiesi ir savo pačių pavyzdžiu. Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt Iliustratorės autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisiminė Ieva Krivickaitė. Ji nuo paauglystės teikia pagalbą sergantiems ir skurstantiems vaikams. Dėkodami, kad trečius metus įsileidžiate mūsų tinklalaidę sugriauti jūsų tylos, dalinamės Ievos ir NARA žurnalistės Bertos Tilmantaitės susitikimu. Gero klausymo ir gražių švenčių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-krivickaite Palaikykite mūsų darbą: patreon.com/naralt

Kalnų Karabacho konfliktas buvo viena pagrindinių geopolitinių temų 2020-aisiais, bet jos ištakos siekia kur kas seniau. Su abiejų konfliktuojančių pusių – Azerbaidžano ir Armėnijos – moterų organizacijomis dirbanti Regina Jegorova-Askerova paaiškina, nuo ko konfliktas prasidėjo ir kodėl ji netiki paskelbtų paliaubų ilgaamžiškumu. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. Išrašytas interviu ir fotografijos: nara.lt/lt/articles-lt/kalnu-karabachas Epizodą rėmėjai: Aktyvių piliečių fondas Palaikykite NARA podkastą: patreon.com/naralt

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją? „Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė. Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos. Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis. Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Gyvi Vilniaus prisiminimai greitai nebesieks II-ojo pasaulinio karo ir laiko, kai miesto demografija pasikeitė kardinaliai. Dauguma lenkiško, rusiško ir žydiško Vilniaus istorijų jau išėjo su čia gyvenusiais žmonėmis. O tolimiausi šiandieninių vilniečių prisiminimai dažnai siekia tik sovietmetį. Šią žiemą, kai Vilnius užsidaręs karantine, NARA podkaste pradedame trijų dalių garsinį pasakojimą, kuriuo siekiame suprasti, koks yra šio miesto žmogus – anksčiau ir dabar. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, kompozitorė – Kata Bitowt, redaktorius – Karolis Vyšniauskas. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilnietes Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Этот эпизод мы записали еще летом, в деревне Сужёнис. Дождавшись сегодняшнего дня, он стал только актуальнее. Наши собеседники — Владислав Малюк, глава суженяйской общины и его мама Ирена, которой сейчас 86 лет. Вместе они описали почти 100 лет жизни в этом краю. Границы двигались, а люди оставались — единственное, быть может, постоянство тех времен. «Считаем себя местными поляками, — говорит Владислав,— забытыми здесь когда-то. Это же история так распорядилась. Польша просто в другое место подвинулась. А мы-то остались на той же земле. В радиусе 100 километров, где жили наши прадеды-деды, возделываем ту же землю. И надеюсь, и мои дети тоже самое будут делать. Мы не приехали сюда, мы здесь были».

Lenkijoje 36 dienas vyksta protestai dėl naujų abortų draudimų. Žurnalistė Indrė Kiršaitė skaito savo tekstą apie kaimyninės šalies moterų kovą už teisę į savo kūną – ir Lietuvos reakciją į ją. Tekstas ir Kasia Strek fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/protestai-lenkijoje-pirma-karta-pajutau-kad-esu-dauguma Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Aktyvių piliečių fondas