NARA

“Foreign media needs to do a better job at looking not what the Taliban say but what the Taliban do,” says Frud Bezhan, an Afghanistan-born journalist covering the country for Radio Free Europe in Prague. In this episode of NARA podcast we talk about the current situation in Afghanistan since the Taliban took control of it after the US and NATO troops had been withdrawn from the country ending its 20-year war. We also discuss his personal journey to the point where he is now and journalists’ responsibility in covering this topic. Interview by Indrė Kiršaitė, photos by Severina Venckutė. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/in-kabul-what-you-dont-see-is-more-important-than-what-you-do-see Support our work: https://patreon.com/naralt

Penktą NARA tinklalaidės sezoną pradedame su pokyčiais – tinklalaidės redaktorių ir vedėją Karolį Vyšniauską išgirsime rečiau, nes jis išvyksta studijuoti į Niujorką. Kaip ir kasmet, su NARA komanda susėdome aptarti, ką nuveikėme per šiuos metus, ką planuojame artimiausiu metu ir kokią norėtume matyti žurnalistiką šiuo neramiu laiku. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/stabtelejimas-tarp-skubejimu-komandos-pokalbis Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dakshinamurthy Natarajan, a general physician from Chennai, Tamil Nadu, India, has worked with more than 5,000 Covid patients. While fighting the virus, he managed to change his patients' and hospital colleagues' attitudes towards his sexuality. We speak with Daksh at the newest episode of NARA podcast. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/doctor-in-india Support NARA podcast: https://www.patreon.com/naralt This episode is supported by Active Citizen Fund.

„Pripažinkite mus!“ – šaukė Pietų Afrikos LGBTQ+ bendruomenė XX a. pabaigoje. Šaukia ir dabar. Šalyje, kurioje prieš 24 metus Nelsonas Mandela pasirašė vieną progresyviausių visų laikų konstitucijų, įstatymas ne visada pajėgus apginti šią bendruomenę. Pietų Afrikos LGBTQ+ gyventojai pasakoja, kokia yra realybė šalyje, kurios Konsitucijoje – pirmojoje pasaulyje – buvo įtvirtinta lygybė seksualinės orientacijos atžvilgiu. *** Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja. Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų susiduria su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrusi žurnalistė Diana Maria Olsson ruošia kolektyvinį moterų laišką Riksdagui, Švedijos parlamentui. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai pasakoja viešai. Pamatykite fotografijas ir raskite papildomą informaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/teismas-isskyre-diana-su-sunumi-ji-buria-kitas-moteris-patyrusias-ta-pati Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas, fotografas – Karolis Pilypas Liutkevičius

Po keturiolikos metų Londone ir Glazge, menininkė ir Muay Thai kovotoja Marija Nemčenko grįžo į Lietuvą. Po *Brexito * tai padaryti svarstančių žmonių yra daugiau. Šiame NARA podkasto interviu siekiame realistiškai įvertinti, ar Lietuvos visuomenė jų laukia. Ir kaip sportas gali padėti rasti ramybę tranzicijos procese. Epizodo fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-nemcenko Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Per birželį ir liepą per Baltarusijos sieną į Lietuvą atvyko virš tūkstančio prieglobsčio prašančių žmonių, daugiausia iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių. Didelė dalis jų yra moterys ir vaikai. Šis skaičius kasdien auga. Nieko panašaus nebuvo nuo 1997-ųjų, kai į Lietuvą vyko žmonės iš Afganistano. Specialiame NARA podkasto epizode kalbamės su Egle Samuchovaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadove, apie geriausius ir blogiausius situacijos scenarijus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Lietuvoje atlikti lyties keitimo operacijas yra nelegalu. Kaip ir ir taikyti hormonų terapiją iki tol, kol translytis žmogus nepasikeitė dokumentų. Tačiau pasikeisti dokumentus jis gali tik padavęs vieną iš valstybinių institucijų į teismą. Tokį kelią nuėjo translytis Haris Ubartas, kuris gyvena Gargžduose – mieste, kuris gali sietis su priešiškomis LGBTQ+ bendruomenei nuotaikomis. NARA tinklalaidėje nuvykome su juo pasikalbėti. Autorė: Indrė Kiršaitė Palaikykite NARA darbą: patreon.com/naralt

Metų pradžioje penkiolika atsitiktinai suburtų žmonių, dirbančių švietimo, kultūros, verslo ir kituose sektoriuose, susiskambino pasikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi. Renginio, pavadinto „Įsiklausymai“, idėja tokia: bet kuri piliečių grupė yra platesnės visuomenės atspindys. Pokalbį inicijavo Grupių santykių draugijos vadovė, Vilniaus universiteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Remdamasi dalyvių mintimis ir jas plėtodama per savo prizmę, mokslininkė priartėjo prie platesnio antrus metus pandemijoje gyvenančios Lietuvos visuomenės būvio. Dalinamės jos tekstu. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-pandemija-mus-pakeite Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Esu Monika, 31-erių fotografė. Gyvenu Vilniuje, paradoksalu, tame pačiame kieme, kur įsikūrusi Lietuvos Vyskupų Konferencija. Prieš trejus metus aš atsiskyriau nuo Bažnyčios – atlikau apostazę. Tai nebuvo toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti. Skaito Rugilė Matusevičiūtė. Teksto publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-aspalikau-baznycia Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Можем ли мы сравнивать современных диссидентов в России и Беларуси с советскими диссидентами? В подкасте NARA RU обсуждаем эту тему с журналистом Николя Милетичем, который был близко знаком с диссидентами советского времени, в том числе и с Андреем Сахаровым. Публикация и фотографии: https://nara.lt/ru/articles-ru/otrazheniye-sovetskogo-soprotivleniya-v-segodnyashnem-dne Поддержите NARA: https://www.patreon.com/naralt

Rasinė nelygybė Lietuvoje dažnai aptariama kaip „kitų“ problema. NARA tinklalaidės pašnekovės dalinasi, kaip joms ji tapo sava. Šiuos interviu publikuojame gegužės 25-ąją, dieną, kai policininko koja buvo uždusintas George Floyd'as, juodaodis amerikietis. Jo mirties video įrašas pradėjo pasaulinį protestą, kuris gyvas lig šiol. Epizode kalba Pietų Dakotoje, vienoje „balčiausių“ JAV valstijų studijavusi žmogaus teisių specialistė Simona Gaidytė, virš 30 metų Niujorke gyvenanti, skirtingų rasių vaikams muziką mokanti Gintarė Bukauskas ir nedideliame miestelyje Vašingtono valstijoje gyvenanti Akvilė Bukauskaitė. Foto galerija: https://nara.lt/lt/articles-lt/george-floyd-atminti Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Территориально этнические конфликты меняют не только геополитические карты и историю государств, унося за собой жизни людей, в большинстве своем они разделяют семьи и народы, сеют недоверие, ненависть и страх друг к другу. Этот эпизод именно про страх и его нормализацию в сознании и повседневности жителей приконфликтных регионов Грузии, где понятие границ размыто, а доступ к базовым правам человека ограничен. Люди не могут посещать своих родных, их дома разделены разграничительными линиями, они не знают какой информации верить и на каком языке говорить. Они чужие и тут, и там... Обо всем этом я говорила с грузинской правозащитницей Маей Еленой Русецкой, которая много лет работает в сфере человеческой безопасности. В условиях нерешенных конфликтов постсоветского пространства часто можно встретить термин «замороженных конфликтов», но для людей живущих в приграничных районах конфликтующих сторон, конфликт – это неотъемлемая часть их повседневности. Он выражается в страхе звука фейерверков, в невозможности поехать в ближайшую больницу или купить медикаменты, владеть землей, на которой веками жили его предки или получить пенсию своего же государства. Про Южную Осетию и Абхазию в независимой Литве много говорили в августе 2008-ого года. Тогда на Южном Кавказе вспыхнула так называемая Пятидневная или Августовская война между Грузией, с одной стороны, и самопровозглашенными республиками Южной Осетией Абхазией, а также Россией, с другой. Наследие этой короткой войны оказало глубокое влияние на последующие события. Россия, наряду с горсткой других государств, официально признала независимость Абхазии и Южной Осетии и разместила там военные базы. После 2008 года многие в Грузии воспринимают конфликты через призму российской военной оккупации. Абхазы и южные осетины оспаривают эту точку зрения и рассматривают увеличение военной, экономической и инфраструктурной поддержки со стороны России в качестве гарантии своей безопасности.

Iš kartos į kartą gydytojai turi nerašytą taisyklę, kad su emocijomis jie turi susitvarkyti patys. Tai gali privesti prie perdegimo ir priklausomybių. Jauni su COVID-19 mirtimis susiduriantys gydytojai suprato, kad norėdami padėti sergantiems, jie pirmiausia turi padėti sau patiems, todėl pradeda pokalbį apie medikų emocinę sveikatą. Išgirskime juos šioje dokumentikoje. Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

„Aš kiekvieną dieną nenorėčiau būti čia. Mane užknisa beveik viskas. Dėl to niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik mano atsakingumas prieš kitus. Nusprendžiau, kad nenoriu kitiems kelti pavojaus“, – sako Olegas Šurajevas Bertai Tilmantaitei. Išgirskite jų pokalbį. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Metai po pandemijos pradžios, Lietuvoje yra 276,000 bedarbių. Indrė Kiršaitė susitiko su keliais jų ir aiškinosi, kaip apginti savo, kaip darbuotojo teises, kai tave atleidžia. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/prarasti-darba-pandemijos-metu

Andrius Mamontovas mokosi nesakyti nuomonės, kai jo neklausia. Aplankėme muzikantą ir kompozitorių jo namuose Vilniuje, kad paklaustume. https://nara.lt/lt/articles-lt/andrius-mamontovas https://www.patreon.com/naralt

Berta ir Andrius kartą susiginčijo dėl santykio su autoritetais. Vienas buvo linkęs ieškoti autoritetų ir iš jų mokytis, kita sakė, kad tokie žmonės-dievai gali pakenkti ieškoti atsakymų pačiam. Šiandien NARA tinklalaidės psichologinių pokalbių duetas susitiko pratęsti diskusiją. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė Visi NARA darbai: http://nara.lt/

Tomas Vytautas Raskevičius nėra pirmas atvirai homoseksualus Seimo narys, bet pirmas, kuris stoja už savo bendruomenę. Dalis visuomenės tai mato kaip grėsmę. Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 2-ąją. Palaikykite NARA darbą: www.patreon.com/naralt Fotografijos ir publikacija nara.lt: nara.lt/lt/articles-lt/tomas-vytautas-raskevicius

„Kaip kažkada buvo išteisinta melancholija, homoseksualumas ir daug kitų neurobūsenų, taip ir autistiškumas, tikėtina, bus iš esmės permąstytas“, – sako antropologijos daktarė Daiva Bartušienė, atliekanti tyrimą apie autistiškus vaikus auginančias šeimas. Dalinamės jos esė. Tekstas ir Rūtos Meilutytės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/autizmas-kaip-mitas Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Kai Karla Gruodis 1989-aisiais atvyko studijuoti į Vilnių, ji tapo istorinio šalies virsmo bendrakūrėja ir feministinių idėjų knygneše. Vėliau gimtojoje Kanadoje dirbdama su autochtonų studentais, ji siekė jiems geresnių mokymosi sąlygų. Grįžusi atgal į Lietuvą, Karla apsigyveno kaime, ieškodama autentiškesnio santykio su gamta ir pačia savimi. Čia ir susitikome. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/articles-lt/karla-gruodis Palaikykite mūsų darbą: https://patreon.com/naralt

Ekspertai jaunus žmones jau vadina „prarasta karta“. COVID-19 neleidžia jiems planuotis ateities ir tiesiog augti kartu. NARA tinklalaidėje moksleiviai iš Klaipėdos, Marijampolės ir Alytaus dalinasi, kaip ieško ramybės neramiu laiku. Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai. Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius. Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė. Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė. Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt. NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis. Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo. Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę. Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui. Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose. Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga. Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas sausio 15 d. Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Praėjus 30 metų nuo nakties, kai Lietuva įtvirtino nepriklausomybę, bet prarado keturiolika ją gynusių žmonių, dukra ir tėtis pirmą kartą susitiko pasikalbėti apie tą laiką. Bertos Tilmantaitės interviu. Plačiau ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/mano-tetis-sausio-13 Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Artima draugystė gali atstoti partnerį ar net šeimą. Žurnalistė Rhaina Cohen spalio gale žurnale „The Atlantic“ klausė, kas, jeigu draugystė, o ne santuoka būtų gyvenimo tikslas. Galbūt dabartinės visuomenės normos, pagal kurias esame skatinami siekti santuokos ir vaikų yra klaidingos – ir vietoj to turėtume prioritetizuoti draugystę? Bet kas, jeigu stiprių draugysčių užmegzti nepavyksta? 2020-ieji buvo metai, kai daugelio mūsų ryšiai su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Dėl to paskutiniame metų epizode kviečiame permąstyti, kodėl mums reikalingi draugai, ką draugystė duoda ir ką atima. Įraše kalbasi mūsų klausytojams gerai pažįstami žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Jiedu yra seni draugai, sukūrę tvirtą ryšį ir gebantys analizuotį draugystę remdamiesi ir savo pačių pavyzdžiu. Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt Iliustratorės autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisiminė Ieva Krivickaitė. Ji nuo paauglystės teikia pagalbą sergantiems ir skurstantiems vaikams. Dėkodami, kad trečius metus įsileidžiate mūsų tinklalaidę sugriauti jūsų tylos, dalinamės Ievos ir NARA žurnalistės Bertos Tilmantaitės susitikimu. Gero klausymo ir gražių švenčių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-krivickaite Palaikykite mūsų darbą: patreon.com/naralt

Kalnų Karabacho konfliktas buvo viena pagrindinių geopolitinių temų 2020-aisiais, bet jos ištakos siekia kur kas seniau. Su abiejų konfliktuojančių pusių – Azerbaidžano ir Armėnijos – moterų organizacijomis dirbanti Regina Jegorova-Askerova paaiškina, nuo ko konfliktas prasidėjo ir kodėl ji netiki paskelbtų paliaubų ilgaamžiškumu. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. Išrašytas interviu ir fotografijos: nara.lt/lt/articles-lt/kalnu-karabachas Epizodą rėmėjai: Aktyvių piliečių fondas Palaikykite NARA podkastą: patreon.com/naralt

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją? „Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė. Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos. Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis. Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Gyvi Vilniaus prisiminimai greitai nebesieks II-ojo pasaulinio karo ir laiko, kai miesto demografija pasikeitė kardinaliai. Dauguma lenkiško, rusiško ir žydiško Vilniaus istorijų jau išėjo su čia gyvenusiais žmonėmis. O tolimiausi šiandieninių vilniečių prisiminimai dažnai siekia tik sovietmetį. Šią žiemą, kai Vilnius užsidaręs karantine, NARA podkaste pradedame trijų dalių garsinį pasakojimą, kuriuo siekiame suprasti, koks yra šio miesto žmogus – anksčiau ir dabar. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, kompozitorė – Kata Bitowt, redaktorius – Karolis Vyšniauskas. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilnietes Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Этот эпизод мы записали еще летом, в деревне Сужёнис. Дождавшись сегодняшнего дня, он стал только актуальнее. Наши собеседники — Владислав Малюк, глава суженяйской общины и его мама Ирена, которой сейчас 86 лет. Вместе они описали почти 100 лет жизни в этом краю. Границы двигались, а люди оставались — единственное, быть может, постоянство тех времен. «Считаем себя местными поляками, — говорит Владислав,— забытыми здесь когда-то. Это же история так распорядилась. Польша просто в другое место подвинулась. А мы-то остались на той же земле. В радиусе 100 километров, где жили наши прадеды-деды, возделываем ту же землю. И надеюсь, и мои дети тоже самое будут делать. Мы не приехали сюда, мы здесь были».

Lenkijoje 36 dienas vyksta protestai dėl naujų abortų draudimų. Žurnalistė Indrė Kiršaitė skaito savo tekstą apie kaimyninės šalies moterų kovą už teisę į savo kūną – ir Lietuvos reakciją į ją. Tekstas ir Kasia Strek fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/protestai-lenkijoje-pirma-karta-pajutau-kad-esu-dauguma Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Aktyvių piliečių fondas

Про гендерное воображение, связанное с участием в политике беседуем с профессорами Института международных отношений и политических наук Наталией Арлаускайте и Довиле Якнюнайте. «Когда женщины приходят в политику, мы как правило требуем от них быть яркими. От мужского кабинета министров и от личного состава каждого из министров мы яркости не требовали. Каждому из кандидатов, а затем и министров, требование быть незаменимым, выдающимся, умным, остроумным, красивым и умеющим держать себя в разных ситуациях точно не предъявлялось. Поддерживался только какой-то уровень нормы, приемлемости тем не менее. Поэтому из этого следует почти парадоксальная формулировка гендерного равенства и она звучит примерно так: когда в правительстве будет такое же количество женщин-среднячков, сколько у нас бывает мужчин-середнячков, то тогда мы достигнем наконец равенства. А не тогда, когда супер яркие женщины получают места в парламенте, в правительстве и на уровне местных органов самоуправления», — отмечает в частности Наталия Арлаускайте.

Mokslo sritis, nagrinėjanti žmonių įsitraukimą į klimato krizės problemų sprendimą, yra aplinkos psichologija. Palyginti nauja psichologijos sritis šiandien jau yra sukaupusi svarbių įžvalgų. Groningeno (Olandija) ir Mykolo Romerio universitetų doktorantė Audra Balundė yra viena kol kas nedaugelio mokslininkių, ją plėtojančių Lietuvoje. Ji yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Su ja kalbasi Gintarė Kulytė. Audra mato paradoksą: Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose gamta suvokiama kaip vertybė, o klimato krizė – kaip rimta problema (į pastarąjį klausimą taip atsako 72% Lietuvos gyventojų. ES vidurkis – 79%).Tačiau šios vertybės ne visada pereina į veiksmus: rūšiavimą, aplinkai draugiškų produktų vartojimą, važinėjimą dviračiu ar viešuoju transportu. Audra tiria, kodėl kartais, net žinodami apie taršių automobilių ar toksiškos buitinės chemijos žalą aplinkai, žmonės pasirenka jų neatsisakyti. Interviu ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/klimato-krizes-sprendimai-su-psichologe-audra-balunde Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Kas yra kultūrinė apropriacija ir kodėl šiam terminui turėtume būti atidesni, interviu atsako antropologė ir fotografė dr. Ieva Paberžytė. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. nara.lt interviu, kurį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nebezaiskime-indenu Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Lietuvos kultūros taryba

Эйшишкес — литовский городок на границе с Беларусью. Ранее центр, теперь второй по величине населенный пункт Шальчининкайского района. Команда CoMeta (Инна Шилина и Артурас Морозовас) отправилась туда спонтанно, в базарный день. Об интервью заранее ни с кем не договаривались, рассчитывали на месте разговорить местных жителей. И они говорили, самостоятельно выбирая направление разговора. Город опустел. Только на базаре оживление, но и там три с половиной лотка. Карантин и закрытая граница с Беларусью. Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/bazarnyj-denj-v-eisiskes

Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus. Grupė su menu dirbančių žmonių siekia jiems padėti patogiau pasijusti šioje tarpinėje stotelėje. NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos. Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras? Redaktorė, interviu autorė ir vedėja: Martyna Šulskutė Montažo režisierė ir kompozitorė: Kata Bitowt Redaktorės asistentas ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas Pamatykite epizodo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/pabrades-istorijos Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Podkaste atveriame naują formatą. Dalimi tekstų, publikuotų nara.lt tinklalapyje, norime pasidalinti audio formatu. Šiandien dalinamės Monikos Staugaitytės tekstu „Striptizas irgi darbas“. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/striptizas-irgi-darbas Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Darius Sužiedėlis Joe Bideną pirmą kartą sutiko 1989-aisiais, kai jis ir kiti Amerikos lietuviai siekė stiprinti JAV valdžios palaikymą Lietuvos nepriklausomybei. Sužiedėliui tada buvo 21-eri. Bideną jis prisimena kaip politiką, kuris „visada buvo Lietuvos pusėje“. Šeštadienį Bidenas išrinktas JAV prezidentu. Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose. Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“ Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV. „Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“ Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Pyktis yra viena iš penkių bazinių emocijų. Kiekvienas jį turime, tačiau ne kiekvienam pavyksta į savo pyktį įsiklausyti. Lengviau apsimesti, kad jo nėra. Šis NARA tinklalaidės epizodas – apie tai, kaip priimti savo pyktį ir su juo susidraugauti. Su psichologu, tiek privačiai, tiek su ribinių būsenų pacientais Vilniaus psichikos sveikatos centre dirbančiu Andriumi Jančiausku kalbasi žurnalistė Berta Tilmantaitė. Du draugai neriasi į savianalizę ir per savo santykį su pykčiu atranda būdus, kaip jį paversti kuriančia jėga. Jėga, kuri sukuria stipresnį santykį – bet tik jei abi pusės leidžia pykčiui santykyje būti, priima jį kaip natūralią žmogaus dalį. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Сегодня CoMeta представляет премьеру документального фильма Линаса Микуты «Между идентичностями» о самоопределении русскоязычных клайпедских школьников. В этом эпизоде на русском языке небольшой отрывок из интервью с режиссером. «Приезжая в Россию, они ощущают себя литовцами. А здесь они ни литовцы, ни русские, — отмечает автор фильма. Кстати, один интересный момент, девушка в фильме рассказывает, что будучи в Англии и услышав литовскую речь, она будто почувствовала себя дома. Полагаю, это очень многое объясняет — русскоязычные люди в Литве эмоционально очень привязаны к этой стране». Фильм, а также полную текстовую версию интервью c режиссером на литовском и русском языках вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru/articles-ru/s-russkogo-na-litovskij-slovno-igraja-v-ping-pong

Matydami Jacindos Ardern leiboristų pergalę Naujoje Zelandijoje ir girdėdami, kaip „centro kairiaisias“ Lietuvoje vadinami ir konservatyvūs valstiečiai, ir didįjį verslą propaguojanti Darbo partija, NARA podkasto epizode leidžiamės į analizę, kas yra kairė, ir kas yra kairė Lietuvoje. Epizodo pašnekovai: Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė (nuo 4:10 min) Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (nuo 26:30) Politologas, šiemet pirmą kartą į rinkimus ėjęs Liutauras Gudžinskas (nuo 52:00) Žmogaus teisių aktyvistė, JAV gyvenanti dėstytoja ir autorė Lina Žigelytė (nuo 1:23:15) Fotografijos ir užkulisiai: https://nara.lt/lt/articles-lt/beieskant-kaires Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą išrinktas partijas dalis visuomenės pradėjo skirstyti į „centro kairiąsias“ ir „centro dešiniąsias“. Kodėl kairei ramia ranka priskiriami valstiečiai ar Darbo partija, kurie remiasi konservatyvia politika? Kas apskritai yra kairė ir ar Lietuvoje šis žodis ką nors reiškia? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju Gintautu Mažeikiu. Tekstinė interviu versija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/gintautas-mazeikis-kairiam-rinkejui-reikia-laukti

В рамках проекта, который фокусируется на жизни общин на востоке Литвы, команда CoMeta посетила Дукштас. На перроне нас встретила Наталья Тригарцева, дежурная по железнодорожной станции «Дукштас», староверка и секретарь Дукштайской общины староверов. «Мы все три староверки здесь на станции, так просто сложилось. У Лиды около 40 лет стажа на железной дороге, Кристины — 30, а у меня — 20. Форму только один раз выдавали. Раньше и мы выходили встречать поезда. Теперь только в Швенченеляй. У меня даже лично есть эта красная фуражка. Они появились еще при Петре I, чтобы различать, кто главный», — рассказывает станционная смотрительница. К вечеру к нам присоединилась председатель этой общины Наталья Трухина: «Когда меня мама учила читать по-старославянски, а она была грамотная, певчая — пела на крылосе, а я не хотела. У нас были эти книги. Мой прадедушка был батюшкой. Они жили в Зарасайской районе и он служил в церкви. Все они учились с малых лет, и пели, и читали. И меня мама учила, но у нас другое тогда в голове было. А тут и мамы не стало. И община состарилась. И тут все эти бабки пришли ко мне: «Помоги! Давай, соглашайся, все разваливается». Говорим с женщинами о современной их жизни, личной и общинной, и чуть чуть вспоминаем их древлеправославное раскольническое прошлое. Текст и фотографии вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru

Apie Baltarusijoje vykstančius protestus Lietuvoje dažniau kalba lietuviai, o ne patys baltarusiai. NARA tinklalaidės epizodui susitikome su Vilniuje gyvenančiais baltarusiais, norėdami išgirsti, koks jų santykis su šiais istoriniais įvykiais. Epizodo fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kelio-atgal-nera-pokalbiai-su-baltarusiais-vilniuje Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

CoMeta начинает цикл рассказов о приграничных общинах Литвы. На этот раз мы побывали в Сужёнисе и поговорили с несколькими его жителями. Знакомьтесь, Ядвига Кулевич, местный волонтер при костеле Св. Феликса и Caritas. «Русские у меня корни. Наверное, уже мой прадед был бурлаком на Волге. Мы с семьей очень мало знаем об этой нашей русской семейной ветви. Дедушка со своими родителями был сослан на Литву после какой-то революции, 1905, наверное. Ему, по моим подсчетам, было лет 12-14. Дедушка очень не любил рассказывать. Мы знаем, что прадед был Ипполит, а прабабка — Наталия. Дед говорил, чтоб они были сосланы в Швенченис. Он был старовер, не то чтобы какой-то православный. Он был очень сильной веры. Помню, что дедушка всегда молился. Женился он на полячке. Его перекрестили. Он должен был принять нашу веру, чтобы их обвенчали. Венчались в этом костеле. И я тоже здесь. И крестилась здесь. И детей, и внуков моих тоже здесь крестили. Помню, дедушка настолько был запуган, что если заводили разговор о политике, он сразу говорил: „Осторожно, стены имеют уши”». Фотогралерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/moi-praded-byl-burlakom-na-volge

Мария Мартысевич, белорусская поэтесса и одна из собеседниц CoMeta в этом эпизоде, отметила, что для всего остального мира голоса белорусских женщин сейчас сливаются в один. Именно поэтому мы решили услышать несколько по отдельности, по мере возможности подчеркнув многоголосие женского протеста в Беларуси. Вы услышите легендарную Нину Багинскую, уже упомянутую Марию Мартысевич, оперную певицу Маргариту Левчук, которая поет на протестных митингах, и избранную президента Беларуси Светлану Тихановскую. «Каждый день миллион оттенков настроений. Но все равно, самое большое эмоциональное впечатление у меня сейчас все-таки негативное, когда по субботам и воскресеньям людей хватают, забирают. Конечно, когда работаешь, встречаешь новых людей, радуешься каким-то мелочам. Сегодня утром один человек говорит мне: «Так сложно, приходится рано вставать и ехать на работу». А я ему: «Слушай, ты радуйся, подумай о тех, кто в тюрьме. Им никуда не надо, они высыпаются. Радуйся мелочам». Все равно мыслями возвращаешься туда, к этим людям. Такая самопожертвенность просыпается, что ты должен быть там, чтобы тебя тоже схватили и ты все это прочувствовал», — поделилась с нами Светлана Тихановская, когда мы с ней встретились в Вильнюсе. Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/vse-zhenskiye-golosa-slivajutsia-v-odin