NARA

Kai kurie žmonės Lietuvoje karą Ukrainoje stebi ne tik iš šono. Karas vyksta ir jų šeimose. Ir nors jie patys stipriai palaiko Ukrainą, bandydami kalbėtis su tėvais, atgal girdi propagandinius Rusijos naratyvus – tėvai seka rusiškas naujienas ir palaiko Rusiją. Dalis pasirenka apie karą su šeima nekalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius. Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės. Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė.

Po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Aleksandras Lukašenka Baltarusiją pavertė karo bendrininke. Būtent po karinių pratybų „Sąjungininkų ryžtas 2022“, kurios vasarį vyko Rusijoje ir Baltarusijoje, prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą. Nors Baltarusijos kariuomenė pati nėra įžengusi į Ukrainą, Lukašenka leidžia Rusijai naudoti šalies teritoriją karinės technikos gabenimui, raketų paleidimui ir karinių lėktuvų pakilimui. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose kariauja šimtai baltarusių, kurie skelbia kovojantys ne tik dėl Ukrainos pergalės, bet ir galimo Baltarusijos išlaisvinimo. Karas sukėlė dar daugiau nesutarimų ir kovų dėl įtakos Baltarusijos opozicijoje. Kokioje būklėje yra Baltarusijos judėjimas už demokratiją, praėjus dvejiems metams nuo protestų šalyje? Tekstą skaito jo autorius Tomas Valkauskas. Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/per-ukrainos-pergale-i-baltarusijos-islaisvinima Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kalbėdami apie Lietuvos regioninę žiniasklaidą, dažnai ją siejame su savivaldos ir vietos verslo įtaka. 2017 m. įkurtas naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ siekia tai pakeisti – mūsų žiniomis, tai pirmoji ir vienintelė nepriklausoma regioninė žiniasklaidos priemonė, viešai deklaruojanti visas savo gautas pajamas ir išlaidas. Čia skelbiamos Vakarų Lietuvos naujienos, nagrinėjamos vietos bendruomenėms aktualios temos, taip pat atliekami tyrimai. „Atvirą Klaipėdą“ įkūrė ilgametis vietos žurnalistas Martynas Vainorius, anksčiau dirbęs vieno pagrindinių miesto laikraščių „Vakarų ekspresas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Susitikome su Martynu Klaipėdoje pasikalbėti apie regionų žurnalistikos būklę ir ką ji sako apie mūsų valstybę. Interviu autorė Indrė Kiršaitė.

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol. Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/

Naikindama gyvenamuosius rajonus ir ištisų miestų infrastruktūras Ukrainoje, Rusijos kariuomenė sukėlė grėsmę tūkstančiams gyvūnų. Kitaip nei žmonės, kurie bent jau suvokia, kas darosi, kai ant jų miestų krenta bombos – katės, šunys ir kiti gyvūnai nežino, nuo ko ir kur reikia slėptis. Ir tik atsidavusių savanorių, dažnai rizikuojančių savo pačių gyvybėmis dėl gyvūnų gelbėjimo, dėka tragedijos mastas mažesnis. Denio Vėjo fotoistorija apie benamius gyvūnus globojančią šeimą apgriuviusiame bendrabutyje Černihive, gyvūnų prieglaudą Borodiankoje, zoologijos sodą Demydive ir namuose paliktus keturkojus aplankantį savanorį Irpinėje. Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/ukraina-zmoniu-karas-keturkoju-gyvenimuose Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

„Iš dalies tam, kad būtų patogiau šitame gyvenime, mums reikia saugumo. Kad jaustumės saugesni, mums reikia kontrolės. Bet kontroliuodami, mes prarandame tam tikrą nuotykį. Galima sakyti, įsinuobodinam šiek tiek. O iš kitos pusės, turėdami saugumą ir kontroliuodami, mes įgyjame galimybę žaisti aukštesnės vertės žaidimus, kurie toli gražu nuo nuobodulio“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas šios savaitės pokalbyje apie kontrolę. Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti. Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis. „Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius. Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“ Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

„Esu feministė, kairioji. Nemėgstu žodžio aktyvistė, bet galiu ir taip pasakyti, nes turbūt žmonės iš šono taip irgi pasakytų“, – NARA tinklalaidei sako Viktorija Kolbešnikova. Su Viktorija susitinkame Kaune, socialiniame centre „Emma“, įamžinančiame Kaune gimusios žydų kilmės anarchistės, politinės aktyvistės ir rašytojos Emmos Goldman atminimą. Paauglystėje Viktoriją formavo pankrokas ir anarchizmas. Šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/viktorija-kolbesnikova Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara

Millersvilio (Pensilvanija) universiteto istorijos profesorius Saulius Sužiedėlis profesinį darbą paskyrė savo ir kitų lietuvių edukavimui apie Holokaustą Lietuvoje. Su 77-erių metų mokslininku susitikome Vilniuje pasikalbėti, ką pasiekti pavyko, o ko – dar ne. Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Lietuva nėra unikali turėdama bendrinę kalbą, tačiau yra unikali turėdama reguliavimo mechanizmą, leidžiantį tik kalbininkams ne tik kurti savo kalbą neatsižvelgiant į žmonių poreikius, jos reikalauti iš piliečių viešumoje, bet ir bausti, jeigu reikalavimų nesilaikoma“, – sako komikas Domas Raibys. Šiame įgarsintame tekste jis kalba apie lietuvių kalbos reguliavimo ir edukacijos sistemos problemas. Tekstą skaito pats autorius.

Samuel Bak is a miraculous survivor of Vilnius Ghetto. Now at 88, in his studio in Massachusetts, a prolific painter recalls lost Jewish life in Vilnius for NARA podcast. Read more and see the photos: https://nara.lt/en/articles-en/painted-in-sound-samuel-bak Support NARA journalism: https://contribee.com/nara

«Профессиональные риски есть у пожарных, полицейских, врачей, они есть и у журналистов в России, получается. Эти риски не обесценивают работу, они не делают её менее важной или менее значимой. Просто они есть, их нужно учитывать», – в подкасте для НАРА говорит журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко. Мы встречаемся с Еленой спустя два месяца после её возвращения из Украины. После публикации её текстов о том, как в военное время живут города на юге Украины, «Новая газета» стала получать предупреждения от Роскомнадзора и Генеральной прокуратуры с требованием удалить данные материалы. Тексты с сайта издания были удалены, а позже редакция опубликовала заявление о приостановке работы до окончания войны. Часть журналистов «Новой газеты» уехала, оставаться в России им попросту небезопасно. Опасность угрожает в том числе и Елене, если она решит вернуться в страну. В конце апреля покинувшие Россию журналисты «Новой» запустили сайт издания «Новая газета. Европа» и теперь вещают из-за границы. Автор: Томас Валкаускас

„Kartais sunku ne tik patikėti, bet ir pastebėti, kad esi mylimas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Kai aplink tvyro nemažai skausmo, liūdesio, baimės, nesaugumo, svarbu ieškoti atsvaros. Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti. Kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius. Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė Montažo režisierius: Adomas Zubė Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus. Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir paukščių sugyvenimą kartu. Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara

„Nuolat jautiesi kaltas, kad nedarai pakankamai arba darai ne tą. Kažkas drabužius rūšiuoja, dar kažką, o tu čia kažkokias žinias rašinėji į facebooką. Ar čia rimtas užsiėmimas? Nu ne“, – sako Marius Burokas. Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas. Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai. Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Wang Cuiqi, arba kitaip Maggie Wang, gimė Lietuvoje. Dabar Maggie yra 23 metai ir daugumą šio laiko Lietuvoje jos šeima buvo maža – ji ir mama. Tiesa, Maggie sako, jog aplink buvo žmonių, kurie reiškė daugiau nei draugai. Šiuo metu jos mama Wang Xiaozhong jau yra grįžusi gyventi atgal į Kiniją.

“When the war started, most of the Ukrainian journalists didn't have the protection and they didn't even imagine how to react to the military events – how would you know what is coming, how to know the differences in sounds of explosions. This all matters for your reporting,” says Katerina Sergatskova, editor-in-chief and co-founder of Zaborona, a non-profit media organization in Ukraine. Katerina has been covering the war in Ukraine since 2014. At that time, she was reporting not only from the Ukrainian side but also from Russian-occupied territories in the Donbas region. Today we talk about Ukrainian journalism in wartime and how to do your work when you are a target. The interview was made by Berta Tilmantaite and edited by Indre Kirsaite. Equip Ukrainian journalists with bulletproof vests and helmets: https://2402.org Support Zaborona: https://www.patreon.com/Zaborona Support NARA: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara

Trečiąją Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo savaitę, NARA komandos žurnalistai Tomas Valkauskas ir Denis Vėjas keliavo iš Lvivo į Kyjivą. Nors tuo metu aplink Ukrainos sostinę vyko sunkios kovos, kelionės metu sutikti žmonės tik dar kartą įrodė, kad egzistuoja ir kitas frontas, kuriame kovojama ne tik su automatiniais ginklais. Tai žmonės, kurie ištisas paras leidžia kelyje, gabendami iš Lietuvos atvykstančią humanitarinę pagalbą bei evakuodami žmones iš sudėtingiausių situacijų. „Skubėdami krauname medikamentų dėžes ir vandenį į mikroautobusą. Iš skirtingų pusių ataidi sprogimai. Aidas šiuos garsus paverčia nenutrūkstamu ūžesiu. Kūnas į tai reaguoja adrenalino pliūpsniu. Įsiklausau, bandau pagauti virš galvos skrendančio lėktuvo garsą arba raketos švilpimą. Negirdime nei lėktuvo, nei raketos, bet pamatome pilkų dūmų stulpą, kylantį virš už kelių kilometrų esančio pramoninio pastato.“ *** Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti. Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos. Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu.

As more and more migrants began to arrive in Lithuania, the shortage of translators became apparent. Translators from other parts of the European Union have been recruited in migrant accommodation centers to translate conversations between officials, social workers and the detainees. But in the evenings, when their working hours end and they leave home, untranslated conversations continue. Those who speak English remain responsible for ensuring that important things are translated and conversations are understood. Some of these translators are children like Hivi - a Kurdish 13 year old, who had been living in one of the detention centers with her parents for more than 6 months. Hear Hivi’s, Peri's and Salah's stories in this NARA audio documentary about people from different cultures meeting for the first time and their attempts to communicate. See more photographs and more written information here: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing Support our independent journalism: https://contribee.com/nara

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ypač skaudžiai reaguojame į karą Ukrainoje, susitapatindami su ukrainiečiais ir pykdami dėl kitų valstybių abejingumo. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš lietuvių istorinės atminties iškėlė kolektyvinę traumą dėl Sovietų Sąjungoje patirtų represijų ir okupacijos. Vis dažniau savęs klausiame: o kas, jeigu toliau mūsų eilė? Kaip išbūti šioje karo realybėje ir nuolatinėje grėsmėje, nekenkiant sau bei geriausiai padedant ukrainiečiams? Apie tai – įgarsintas Neringos Rekašiūtės interviu su klinikinės psichologijos dėstytoja, kolektyvinių traumų tyrėja profesore Danute Gailiene. Tekstą skaito Rasa Syminaitė. Muzikos autorius Martynas Gailius. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/labai-svarbu-nepasiduoti-bejegystei-interviu-su-profesore-danute-gailiene

Mūsų tinklalaidžių pokalbiuose dažniausiai neriame į aktualijas, idėjas, istorijas – labiau liekame galvose ir pamąstymuose, pamiršdami kūnus, palikdami juos savieigai. Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita. Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Ann Cooper was the very first NPR correspondent in Moscow back in 1987. After the collapse of the Soviet Union, there were high hopes of establishing free, independent media in Russia. What went wrong? We meet Ann at her apartment in New York on March 24. The conversation is led by Karolis Vyšniauskas. Archival footage and additional links: https://nara.lt/en/articles-en/ann-cooper-on-the-annihilation-of-russia-s-independent-media Support NARA: https://contribee.com/nara

Karolis Verbliugevičius yra visiškai aklas kalnų slidininkas. Vytenis Makauskas yra jo treneris ir gidas čiuožiant. Duetas treniruojasi, kad patektų į Paralimpines žiemos žaidynes. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo tik sykį, 1993 metais. Iki šiol niekas iš žiemos parasportininkų ten daugiau neišvyko. Bet prieš porą metų pasiryžimu ten grąžinti Lietuvos vėliavą užsidegė Karolis. Karoliui dabar 45-eri metai. Jis nemato nuo tada, kai būdamas 19-kos pateko į automobilio avariją. Nors pirmieji metai tamsoje Karoliui buvo psichologiškai ypač sudėtingi, bet jis niekad nenuleido rankų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą. Autorė – Martyna Šulskutė. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-yra-slides-vytenis-yra-akys Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

„Aš lojali žmogiškumui“, – NARA podkastui sako Ewa Wołkanowska-Kołodziej, apdovanota lietuvių ir lenkų žurnalistė, Gazeta Wyborcza bendradarbė. Nuo vasaros ji turi vieną tikslą: neleisti užmiršti Lietuvoje sulaikytų migrantų. Ji bendravo su maždaug šimtu iš jų. Šiame interviu Ewa dalinasi, ką sužinojo. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu penkiuose sulaikymo centruose – Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose – uždarytas 2781 žmogus, iš jų – 594 vaikai. Su Ewa Wołkanowska-Kołodziej kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 15 d. Vilniuje. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/beveik-3000-migrantu-vis-dar-uzdaryti-lietuvoje-ewa-neleidzia-ju-uzmirsti

„Dabar paprastas laikas. Labai aišku, kas balta, kas juoda, jokių atspalvių nebeliko. Labai aišku, ką daryti“, – sako komikas Oleg Šurajev, šiuo metu visą savo laiką skiriantis pagalbai Ukrainai. Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis. Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegos savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas. Prieš metus kalbėjome apie apie būsenas, jausmus, idėjas, dabar – apie būtinybę susifokusuoti ir veikti. „Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas. Kviečiame išgirsti pokalbį ir pamatyti Olego bei jo močiutės Aleftinos fotografijas čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev-daugiau-nebus-taip-kaip-buvo

Prieš 10 dienų į Lenkijos ir Ukrainos pasienį išlydėjome du savo kolegas – Tomą Valkauską ir Denį Vėją. Jau keletą dienų jie yra Vakarų Ukrainoje ir ruošia žurnalistinius pasakojimus iš ten. Prieš daugiau nei dvi savaites Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš čia pabėgo jau daugiau nei 2,5 milijono žmonių, didžioji dalis – į Lenkiją, taip pat į kitas kaimynines šalis ir toliau. Vėlų kovo 11-osios vakarą NARA tinklalaidėje pasikalbėjome su Deniu ir Tomu apie tai, kokią situaciją jie mato pasienyje ir Vakarų Ukrainoje, taip pat apie jų sutiktų žmonių patirtis. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

There’s a saying that every generation has its war. But there are people who have to go through it twice, despite being in their 20s. In this episode we are talking with Ukrainians who experienced war in 2014 and are living through it again, in 2022. On February 24 Russia started a full-scale invasion of Ukraine, continuing its efforts to gain control over the country. Authors: Indrė Kiršaitė, Adomas Zubė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/witnessing-war-twice-in-your-20s Support our work: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara/

Karolis Vyšniauskas skaito savo mintis, užrašytas dalyvaujant Ukrainos palaikymo demonstracijose Niujorke. Tekstas: https://nara.lt/lt/articles-lt/svarbiausia-nebuti-vienam-niujorko-protestu-dienorastis Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

«Мне кажется, люди, которые выживут в нынешнее время, смогут делать качественные медиа в стране», – в подкасте для NARA размышляет журналист и автор популярного в Беларуси YouTube канала «Жизнь малина» Никита Мелкозёров. C началом массовых репрессий в отношении журналистов и представителей гражданского общества, как и многие белорусы, Никита покинул Беларусь. Сначала он перебрался в Вильнюс, а сейчас живёт в Варшаве. В интервью мы говорим о том, что формировало Никиту Мелкозёрова. Также о белорусской журналистике вне Беларуси и о том, каково это покинуть свою страну из-за того, что ты устал бояться в ней жить. Автор эпизода: Томас Валкаускас. Поддержите нас: https://www.patreon.com/naralt

Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų prasidėję Jugoslavijos karai nusinešė mažiausiai 130 tūkst. gyvybių, skaičiuojama dešimtys tūkstančių moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos karo metu. Per šį laikotarpį Jugoslavija suskilo į aštuonias valstybes – Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Albaniją ir Kosovą, tarp kurių ir šiandien yra įtampų, o įvairios socialinės problemos skatina žmones emigruoti. Kiek Jugoslavijos karų patirtys yra vis dar gyvos šiandien? Kaip sekasi susitaikyti tautoms? Ir kokių paralelių galime įžvelgti su mūsų šalyje vykstančiais procesais? Šiame epizode kalbamės su Lina Strupinskiene, viena iš vos kelių Vakarų Balkanų šalių tyrėjų Lietuvoje. Ji yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir direktorės pavaduotoja studijoms. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė. Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-susitaikyti-tautoms-pokalbis-su-lina-strupinskiene-apie-vakaru-balkanus Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Kodėl konfliktas Ukrainoje nebūtinai eskaluosis, net jeigu medijų fonas sako kitaip? Kaip vertinti Putino ir Xi Jinping'o susitikimą prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms, į kurias JAV nesiuntė savo diplomatų? Kodėl Lietuva, dėl vidinių politikų konfliktų, neišnaudojo Taivaniečių atstovybės atidarymo potencialo? Į NARA podkastą sugrįžta Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė ir saugumo ekspertė. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Jų interviu pirmą kartą publikuotas video formatu, mūsų „YouTube“ kanale. Dalinamės audio įrašu. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

A teacher in Chicago found out that her grandfather signed documents bringing hundreds of Lithuanian Jews to the ghetto. She invites Lithuanians to research their own family histories, but not everyone is happy about it. Find additional information at: https://nara.lt/en/articles-en/silvia-foti Support our work at: https://www.patreon.com/naralt

The former priest and current religion scholar in Duke University, North Carolina, remembers her childhood in 1990s Vilnius – the time when her Russian surname suddenly became a problem. See photos and the full description at NARA.lt website. This episode is a part of the series Rethinking Lithuania focusing on people who initiate progressive changes in Lithuanian society, despite not living here physically. Rethinking Lithuania project was made during the class of professor Elizabeth Spiers at Studio 20, NYU. Support our work on Patreon: https://www.patreon.com/naralt

When the Lithuanian president Gitanas Nausėda, who opposes same-sex marriage, came to visit Lithuanian-Americans in Chicago, Eglė Malinauskaitė greeted him with a banner "Nausėda yra homofobas". The picture went viral but the person behind the banner remained unknown. For the first podcast episode of 2022, we met Eglė in their room in Chicago to talk about the power of bold protest and the absence of LGBTQ voices in the Lithuanian-American community. This episode kicks off the series of conversations with global Lithuanians on their relationship with Lithuania and their work to inspire progressive changes in Lithuanian society, even when they don't live there physically. We called this series Rethinking Lithuania to challenge the traditional narrative of what defines us as a community. These conversations are held by Karolis Vyšniauskas, one of NARA's editors, who's currently studying journalism masters in New York University.

„Lingvistiškai žiūrint „šventė“ yra arti žodžio „šventa“. Jei patrauksim religiją į šalį, vis tiek galime žiūrėti taip: O kas mums gyvenime yra šventa? Ant ko mes dėsime akcentus kaip ant savo idealų ir į ką pasirinksime stiebtis?“ – šiame tinklalaidės epizode svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų. Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

"When you grow up in a dysfunctional family, I think it makes you more sensitive to violence around you. Because you learn to read behind the perfect facade of the family that you have to put up with. To have an alcoholic parent makes you hide everything from everyone. And you can detect when people are lying," says Mexican writer Fernanda Melchor in this week's episode. Fernanda started out as a journalist but now is an awarded novelist, whose book Hurricane Season (Spanish: Temporada de huracanes) is translated in over 35 language and won the International Literature Award of the Haus der Kulturen in Germany and was shortlisted for the International Booker Prize last year. However, this conversation is not about the books that Fernanda has written but rather about the themes and topics she explores. For instance, what is the impact of violence in everyday life, what the lack of love does to people and communities, how the crisis of identity and inner conflict might break us and how to find the escape routes when you feel trapped in a reality that is hard to bear? The whole publication: https://nara.lt/en/articles-en/fernanda-melchor Author and photographer: Berta Tilmantaitė Support our work: https://www.patreon.com/naralt

NARA po penkerių metų sugrįžta prie paralimpiečių temos. 2016 m. pasirodė dokumentinis multimedijų pasakojimas „Galia nugalėti“, kuriame užfiksuoti visi sportininkai, besiruošiantys Rio de Žaneiro paralimpinėms žaidynėms. Šįkart su paralimpiečiais nusprendėme pasikalbėti po Tokijo paralimpinių žaidynių, iš kurių mūsų paraatletai grįžo su trimis bronzos medaliais. Susitikome su medalius parvežusiais sportininkais – plaukiku Edgaru Mataku, dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu ir dviem golbolo rinktinės nariais – Genriku Pavliukianecu ir Justu Pažarausku. Taip pat pasikalbėjome su nauja paraatlete, Tokijo paralimpinių žaidynių debiutante disko metike Oksana Dobrovolskaja bei paralimpinio sporto senbuviais – lengvaatlečiais Ramune Adomaitiene ir Jonu Spudžiu bei irkluotoju Augustu Navicku. Epizodo autoriai: Indrė Kiršaitė, Berta Tilmantaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Bronius Dovydaitis sovietmečiu išvertė dešimtis knygų iš ispanų kalbos į lietuvių, nors neturėjo deramų vadovėlių ir žodynų. Šiandien Broniui 76-eri. Aplankiau jį jo namuose Kaune sužinoti, kaip jam tai pavyko. Šis epizodas lydi videopasakojimą, kurį galite pamatyti NARA.lt arba mūsų YouTube platformoje. Tiek videopasakojimo, tiek tinklalaidės epizodo autorė yra NARA praktikantė Paula Bumbulytė.

Nuo pirmadienio migrantai didelėmis grupėmis bando patekti į Lenkiją ir Lietuvą iš Baltarusijos. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali būti apie tūkstantis įstrigusių migrantų. Viešojoje erdvėje dalis žmonių sako, kad turime rinktis – arba užtikrinti žmogaus teises, arba šalies nacionalinį saugumą. Tačiau ar tikrai reikia pasirinkti ir negalime turėti abiejų kartu? Šioje tinklalaidėje kalbamės su socialine darbuotoja Rita Škriadaite, teikiančia humanitarinę pagalbą Lietuvos pasienyje, taip pat su sire Farah, gavusia prieglobstį Lietuvoje prieš penkerius metus ir šiuo metu dirbančia su naujai atvykusiomis migrantėmis sulaikymo centruose. Į situaciją pasienyje žvelgiame ir iš Baltarusijos pusės – NARA bendradarbis Tomas Valkauskas pasakoja, kaip šiuo metu atrodo Minskas, per kurį keliauja didžioji dalis migrantų. Galiausiai žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo sutapimus ir priešpriešas analizuojame su tarptautinės teisės eksperte Erika Leonaite. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Dalinamės Ryto Sakavičiaus, Vilniaus licėjaus vienuoliktoko, įgarsintu tekstu apie Simoną Zuką, 96-erių litvaką iš Ukmergės, tapusį Zambijos kovos už žmogaus teises simboliu. Tai pirmas kartas, kai apie šį žmogų kalbama Lietuvos žiniasklaidoje. Išpublikavę šį tekstą, rugsėjo pabaigoje netikėtai sužinojome, kad Simonas Zukas mirė. Kviečiame giliau susipažinti su jo mintimis ir darbais. Tekstas ir istorinės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nepazinta-zambijos-istorija-is-ukmerges Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

„Artėjant lapkričio pirmajai, jaučiu, kaip pas klientus cikliškai sugrįžta jų netekties skausmas“, – sako psichoterapijos klinikos „Gali būti“ psichologas Andrius Jančiauskas. Mirtis – neišvengiama, bet dažnai vengiama tema, į kurią leistis nėra lengva. Šiame NARA tinklalaidės epizode kviečiame mirties temoje pabūti kartu. Atvirai dalindamasis savo netekties istorijomis ir skausmu, Andrius svarsto, kad susidūrus su mirtimi, būtina turėti liūdesiui draugišką erdvę, leisti sau paliūdėti ir suprasti, kad liūdesys taip pat turi pabaigą. Svarbu ir su savimi išlikti šiltame, palaikančiame santykyje, kuriame gali atrasti atjautos sau, ir nebijoti atsiremti į kitus – prašyti pagalbos ir laiko kartu. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kuo-mirtis-arciau-tuo-ir-gyvenimas-maziau-baisus-darosi Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

The grand European art project Magic Carpets embraced the idea that artists should work directly with communities. As its curators prepare the final exhibition in Kaunas, we dig into this cultural and hierarchical shift. The artist and curators features in this episode are: – Ki Hyun Park, Berlin, Germany – Dejan Krstić, Novi Sad, Serbia – Neringa Kulik, Kaunas, Lithuania The episode has been made in partnership with the Magic Carpets project. See pictures and notes: https://nara.lt/en/articles-en/art-for-the-people-with-the-people

When prices of real estate in cities rise all around the world, the question of affordability of housing becomes crucial. It’s not only a question of accommodation but also of diversity, dignity, and equality. In this episode of NARA podcast we dive into the social housing system in Vienna, Austria, which is affordable not only for poverty-stricken communities but also for the middle class. Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė and Indrė Kiršaitė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/there-s-no-place-like-home-you-can-afford Support our work: https://patreon.com/naralt

Šios savaitės NARA tinklalaidės svečias – lengvaatletis, paralimpinių žaidynių čempionas ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Tai nėra pirmas mūsų susitikimas, su Mindaugu susipažinome prieš penkerius metus, rengdami dokumentinį multimedijų pasakojimą „Galia nugalėti“ apie Lietuvos paralimpinę rinktinę. Šiame epizode kalbamės apie pokyčius per šiuos metus ir šiomis dienomis sprendžiamus sporto politikos klausimus. Interviu autorė Berta Tilmantaitė, fotografas Karolis Pilypas Liutkevičius. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

“First we imagine who we want to be and then we move towards becoming that,” says Monika Bielskytė, a guest of the NARA podcast this week. Monika is a futurist and futures designer who consults on and prototypes culturally expansive, socially and environmentally engaged future world designs for the media industry, technology companies, and cities or countries. In this conversation with Monika, we discuss the process of prototyping futures and the feedback loop between speculative/science fiction and reality. Publication: https://nara.lt/en/articles-en/monika-bielskyte-protopia-future Interview: Berta Tilmantaitė Music: Vladas Dieninis – HAJAT (Isla to Isla) Photography: Linas Masiokas Support our work: https://www.patreon.com/naralt

Kol Venecijos bienalę laimėjusi opera-performansas nesustodama skambėjo Bruklino muzikos akademijoje, susitikome su jos autorėmis, kad užčiuoptume, kaip jų istorinė sėkmė atrodo iš vidaus. Kalbantis su „Saulės ir jūros“ autorėmis Rugile Barzdžiukaite, Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte, išryškėja jų bendradarbystės svarba. Mene, kur dažnai iškeliamas vienas žmogus, užkulisiuose paliekant komandą, „Saulė ir jūra“ veikia kaip bičių korys, be vieno lyderio, bet su įvykstančiu rezultatu. Interviu kalbėjome apie tai, bet ne tik. Pokalbį įrašėme ant Bruklino muzikos akademijos (BAM) stogo, apačioje miestui pradedant šeštadienio vakarą, o žmonėms kantriai laukiant „stand by“ bilietų eilėje – visi įprasti bilietai buvo iš anksto išpirkti. Kviečiame išgirsti. Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saule-ir-jura-niujorke Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Dalinamės įgarsinta tekstų kūrėjo ir komiko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Tai tekstas apie dešimtojo dešimtmečio pabaigos Lietuvą ir pirmąjį didelio masto mūsų prisilietimą prie vakarietiško verslo – „Mažeikių naftos“ pardavimą „Williams“ 1999-aisiais. Būtent tai pradėjo nušalinto prezidento Rolando Pakso legendą. Mūsų puslapyje prie teksto galite pamatyti istorines fotografo Pauliaus Lileikio fotografijas, labai gerai perteikiančias to laikotarpio atmosferą, taip pat parodančias ir pagrindinius istorijos veikėjus: https://nara.lt/lt/articles-lt/williams-istorija Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Berta ir Andrius – du vienas kitą ne kartą apvylę draugai – šiame epizode aiškinasi, iš ko susideda pasitikėjimas, kodėl kartais taip sunku, bet visgi verta pasitikėti, ir kodėl nu(si)vylimas nebūtinai yra visa griaunanti, bet kartais ir kurianti jėga. „Pasitikėjimas – tai aktyvus drąsos žestas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas ir kviečia išdrįsti pasitikėti visų pirma pačiais savimi. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Nors bioįvairovės svarba klimato krizės akivaizdoje tik didėja, tvarios gamtos plotai aplink mus sparčiai mažėja. Kalbėdamasi su antropologe Jekaterina Lavrinec, Panevėžio „Fridays For Future“ aktyvistėmis ir advokatu Sauliumi Dambrausku, Martyna Šulskutė aiškinasi, kaip galime išsikovoti teisę į tvarią aplinką. Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė. Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt