NARA

Lithuania's foreign minister, who recently finished his term – and, at least for now, his political career – became a surprise star on Twitter, relentlessly advocating for Ukraine's defense. Today at NARA podcast we meet a former DJ, an immigrant, “the least diplomatic person in Lithuania”, who was the wordsmith of Lithuania's public diplomacy effort. Interview by Karolis Vyšniauskas. See the full publication: https://nara.lt/en/articles-en/mark-adam-harold Support NARA: https://nara.lt/en/#support

Tinklalaidžių seriją „Ir Mes iš Vilniaus“ užbaigiame su trimis broliais – Daniel Hiterer, Efim Hiterer ir Natan Avidan. Viltingas interviu piešia naują lietuvių ir žydų santykių viziją – tokią, kurioje „visi judame į priekį kartu, o ne skirtinguose kambariuose.“ Karolio Vyšniausko interviu, Denio Vėjo fotografijos Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/broliai-daniel-efim-natan Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman savo performansus dažniau pristato ne žiūrovams, o daiktams. O paklausus, kaip save apibūdina, lakoniškai atsako: „Sriuba“. NARA tinklalaidėje tarp visų savo tapatybių Markas aptaria ir žydiškąją, kuri jam itin svarbi. „Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo. Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis. Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija

Miša Skalskis turi daugybę veidų: garso ir vaizdo menininkas, muzikantas, kompozitorius, didžėjus. Arba – ang3l_sp1der, 96wrld, vienas iš buvusios grupės „Without letters“ narių, viena antroji Liudmilos Vaišnoraitės personos, pirmojo lietuviško 3D filmo „Čiulbanti siela“ garso takelio autorius, už kurį pelnė „Sidabrinę gervę“. NARA tinklalaidėje Miša kalba apie visa tai – ir pirmą kartą viešai reflektuoja savo žydišką identitetą. Išgirskite trečiąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/misa-skalskis Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Kai pakvietėme Ani Gandžumian duoti interviu serijai apie naują Vilniaus žydų kartą, ji nustebo, nes nuo bendruomenės yra atitolusi. Bet neatsisakė. Žydų darželyje ir mokykloje Vilniuje užaugusi menininkė atveda klausytojus į daiktų dizaino ir muzikos erdves. Išgirskite antrąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ani-gandzumian Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu, savo tapatybe ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete. Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino. „Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“ Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams. Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje. Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

NARA tinklalaidėje tęsiame artėjančių Seimo rinkimų aptarimą ir kalbame apie aplinkosaugą – kas įvyko per pastaruosius ketverius metus, kokią poziciją aplinkosaugos klausimais užima skirtingos politinės partijos ir ką jų planai reiškia mūsų ateičiai. Šio epizodo pašnekovės: aplinkosaugos specialistė iš Baltijos aplinkos forumo Eglė Vičiuvienė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė ir judėjimo prieš klimato krizę „Fridays For Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė. Autorė: Indrė Kiršaitė

Prieš sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus NARA tinklalaidėje nagrinėjame aktualius žmogaus teisių klausimus, su kuriais šiandien susiduria Lietuva. Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė. Autorė: Indrė Kiršaitė

Namuose pas vieną tvirčiausių – ir mažiausiai pažintų – šių metų alternatyvios scenos debiutančių. „Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių. Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo. Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose. Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Montažo režisierius Adomas Zubė. Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.

Žiūrint į valdymo pultą karas gali atrodyti saugesnis, net imersinis. Tačiau atsidūrus ant žemės, virš kurios skraido dronai, jis toks pat archajiškas ir šaltas. Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 28 d. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/dronai-virs-zmoniu

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

We are starting a new series of podcast episodes and thinkpieces analysing the changes in the Lithuanian music scene. For the first conversation, we meet a producer whose work and philosophy have laid the foundation for many of them. Snorre Bergerud, the founder of YMIR Audio studio in Vilnius, has produced and/or recorded Garbanotas, Monique, jautì, Justinas Jarutis, Junior A, Angelou, Frank Fitts, No Real Pioneers, Crucial Features, Emilija Karosaitė, Džiugas Širvys, Freaks on Floor, Gabrielė Vilkickytė, Vaida Deksnytė and other local bands and artists. With the records made in the studio, they changed both the sound and attitude of modern Lithuanian music. In an in-depth conversation, which we chose for the first episode of our series The New Scene / Nauja scena, Snorre reflected on the origins of the studio, his philosophy of working with artists and the changes in the Lithuanian music environment in the last decade. As a Norwegian who made Vilnius his home and who wrote his master's thesis at The University of Liverpool on the Lithuanian music industry, Snorre is uniquely positioned for such commentary. And he sees inspiring changes. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/snorre-bergerud Recorded at YMIR Audio studio In Vilnius. Edited by Karolis Vyšniauskas and Adomas Zubė. Original music by Kata Bitowt. Additional help by Austėja Pūraitė. The New Scene / Nauja scena project is partially supported by Lithuania's Media Support fund.

Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiandien Baltarusijoje yra 1385 politiniai kaliniai. Tačiau buvo laikas, kai Baltarusija turėjo tik vieną politinį kalinį. Šiandien jis gyvena Vilniuje ir kuria planą, kaip Lukašenką nuvesti į Hagą. Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius Tekstas publikuotas rugpjūčio 9-ąją. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/trys-lukasenkos-kadencijos-stebint-is-uz-grotu

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda. Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.

In recent years, Vilnius has become a safe haven for people from different countries fleeing war, prosecution or simply wanting to start a new life in the EU. This week at NARA podcast we are discussing what it means to be a foreigner in Vilnius today as the shadow of Russia's war in Ukraine transforms the city once again. In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast. The question of who is a foreigner in Vilnius and who is not, and what factors – the language you speak, the passport you have – decide that, is at the heart of this conversation. Hear it in full at the players above or below. See photos of the episode: https://nara.lt/en/articles-en/international-vilnius Support NARA's work: https://contribee.com/nara

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues. Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė. See the full description and photographs. Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara

NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų. Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako. „Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis. „Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje. Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje. Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis. Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo. Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai. Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę. „Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei. Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu. Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Vidurio Rytus ir tarptautinį saugumą tiriančios mokslininkės kalbasi apie Izraelio ir Palestinos konflikto priešistorę ir pasekmes, aukų skaičiui nuo praėjusio šeštadienio viršijus keturis tūkstančius. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė analizuoja moterų įsitraukimą į karo nusikaltimus skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, išskirtinį dėmesį skirdama dvilypiam moterų vaidmeniui Rusijos kare prieš Ukrainą. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-murauskaite-moterys-karo-nusikalteles Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Sausį kino režisierė Marija Kavtaradzė sėdėjo kino salėje „Sundance“, įtakingiausiame kino festivalyje Jungtinėse Valstijose. Ten vyko pasaulinė jos naujo filmo premjera. Tik buvo viena problema: jai atrodė, kad filmas niekam nepatinka. Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais. Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje. Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“. Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas, iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Po pertraukos į NARA tinklalaidės eterį grįžta psichologas Andrius Jančiauskas, su kuriuo kalbasi fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Aštuonolioka metų vienas kitą pažįstantys draugai šįkart nagrinėja priėmimo temą. Kaip priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tuo pat metu neprarandant energijos jį keisti? Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“ „Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“ Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia. Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Sirenai aštuoniolika. Nuo 13 iki 17 metų jis susitikinėjo su vyresniais vyrais už pinigus. Šioje NARA garso dokumentikoje – istorija apie tai, kaip, būnant nepilnamečiu ir ieškant artumo sugar dating santykiuose, kyla pavojus patirti išnaudojimą. Autoriai: Julija Stankevičiūtė, Emilija Pociūtė, Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos Tai – antrasis epizodas iš tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Išgirskite pirmąjį: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Pinigai, dovanos ir prabangūs pasimatymai mainais į grožį, laiką ir kūną. Sugar dating gali būti greitas būdas užsidirbti, proga pažinti savo seksualumą ar užpildyti vienatvę. Tačiau kartais, nykstant ribai tarp darbo ir santykio, gali atsiverti erdvė prievartai ir smurtui. Šioje NARA garso dokumentikoje kalbame apie lietuviškas sugar dating patirtis nuo ankstyvųjų 2000-ųjų iki dabar. Epizode išgirsite keturias istorijas – Justo, Lizos, Liucijos ir Ofelijos. Jie norėjo išlikti anonimiški, todėl vardus pakeitėme. Autoriai: Indrė Kiršaitė, Emilija Pociūtė, Julija Stankevičiūtė ir Adomas Zubė. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma Tai – pirmasis epizodas iš dviejų dalių tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Antrąjį išgirskite čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara

Fotografas ir žurnalistas, NARA redakcinės komandos narys Karolis Pilypas Liutkevičius atsitraukia nuo žurnalistikos. Šiame jo žingsnyje užkoduotos didesnės pamokos apie šiandieninę žiniasklaidą ir empatijos ribas profesijoje, kuri grįsta kito pažinimu. Karolis yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovas. Nuorodos į pokalbyje paminėtus Karolio darbus ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-pilypas-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Dokumentalistė, LRT laidos „Spalvos“ autorė Elena Reimerytė paviešino, kaip atnaujinant Vilniaus Lukiškių aikštę buvo mirtinai pažeistos čia virš 100 metų augusios liepos. Gegužės pabaigoje šešios iš septynių likusių paskutinių liepų buvo nupjautos. Elena Reimerytė yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/elena-reimeryte-vilniaus-medziai Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

„Kodėl mane bando atmušti nuo motinystės? Jeigu aš kažko negaliu, tai esu nurašyta?“, – klausia Živilė Bagdonavičiūtė, dviejų vaikų mama iš Kauno. Ji turi judėjimo negalią ir visą gyvenimą svajojo būti mama, tačiau aplinkiniai ją bandė atkalbėti. Šioje NARA garso dokumentikoje Živilė pasakoja apie santykius, seksualumą ir motinystę, turint negalią. Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką. Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė

„Mūsų darbas – kamšyti skyles Lietuvos migracijos ir integracijos politikoje”, – NARA podkastui sako Sienos Grupės savanoriai, padedantys Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigusiems žmonėms. Migrantų išstūmimus įteisinančios Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisos buvo priimtos trečiadienį. „Lig šiol išstūmimai buvo daromi ministrės įsakymu. Dabar – visų mūsų vardu.“ Podkaste dalyvauja Sienos Grupės savanoriai Rita Augutienė, Dalia Krapavickaitė ir Mantautas Šulskus. Su jais kalbasi NARA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/sienos-grupe-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Epizodo partneriai – Aktyvių piliečių fondas

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos pasitiko energingu „shalom“. Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Charkivas, sausio vidurys, 6 valanda ryto. Prekybos centro stovėjimo aikštelėje susitinkame su vietiniais savanoriais, praleisime su jais dvi dienas keliaudami po išlaisvintas gyvenvietes Charkivo srityje ir pafrontės kaimus Donecke. Autorius – Denis Vėjas. Redaktorė – Indrė Kiršaitė Tekstą skaito Karolis Vyšniauskas Nuorodą į tekstą ir fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-juokas-sustabdo-kara Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

In 2004, Dutch visual artist Edwin Zwakman simulated the UN peacekeeping mission in Vilnius, challenging our perception of things and bringing global conversation closer to the Lithuanian context at the time. This week Zwakman came back to Lithuania to join the group exhibition “Outsider’s Look on Vilnius”, opening this Friday, April 7, at the National Gallery of Art. Co-organised by Contemporary Art Centre, the exhibition presents how artists from different countries saw the city of Vilnius from the restoration of Lithuania’s independence to its integration into the European Union. Before the opening of the exhibition, Edwin Zwakman gave an exclusive interview to our contributor Eglė Elena Murauskaitė, a senior scholar at the University of Maryland specializing in international security. In this episode of the NARA podcast, they discuss Zwakman's work and challenge current geopolitical narratives embraced by the West. Pictures and additional info: https://nara.lt/en/articles-en/egle-murauskaite-edwin-zwakman Support NARA work: https://contribee.com/nara

Prieš penkiolika metų Artūras Zuokas buvo nuteistas, anot jo, „už gerus darbus“. Per tą laiką užaugo nauja rinkėjų karta. Kodėl „Drėmos drama“ – Zuoko pasikėsinimas papirkti savivaldybės narį ir jo pagrobimo organizavimas – turėtų rūpėti mums šiandien, kai Zuokas vėl kandidatuoja tapti Vilniaus meru? Komiko ir teisininko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zuoko-nusikaltimas-ir-bausme-2003-metu-chronologija

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

„Mes negalim grąžinti žmonių, kurie mirė. Bet mes galim pasirinkti būti šalia“, – sako žemės drebėjimo aukoms Sirijoje padedanti Christina Kaghadou. Sirijoje ir Lietuvoje užaugusi vertėja ir tinklalaidžių kūrėja gyvena Sirijos kaimynystėje Amane, Jordanijoje. Su ja videointerviu iš Vilniaus kalbasi Karolis Vyšniauskas. Žemės drebėjimo Turkijoje-Sirijoje aukų skaičius siekia 40 tūkst. Pasaulio sveikatos organizacija vasario 6-osios įvykį pavadino „baisiausia stichine nelaime šiame šimtmetyje“. Christina Kaghadou dalinasi sąrašu organizacijų, kurios šiuo metu yra arčiausiai nukentėjusių žmonių Sirijoje: - Syrian American Medical Society–SAMS: https://www.facebook.com/donate/880527999854774/10160414527897145/ - White Helmets: https://www.whitehelmets.org/en/?akid=6707.154198.O9ngi1&rd=1&t=9 - Molham: https://molhamteam.com/en/campaigns/439 - Takatoat / Femalecomms: https://www.instagram.com/p/CopTJzvM4Qj/?igshid=NDk5N2NlZjQ%3D (paramos rinkimo kampanija norintiems pasiekti žmones Bashar al-Assado kontroliuojamose teritorijose). - Pilnas sąrašas organizacijų, kolektyviai sudarytas paramą rengiančių žmonių (anglų k.): https://docs.google.com/spreadsheets/d/1MzBlziy7Ejy5Lp_WJ55MdTSpY_q2qMuFww4FBHma9Wk/htmlview?urp=gmail_link#gid= Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Naujausiame NARA podkasto epizode – interviu su antropologe, Browno universiteto profesore Ieva Jusionyte. Jos knyga „Slenkstis – Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ sausį išleista lietuvių kalba. Jos tyrimas yra aktualesnis šiandieninei Lietuvai nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pamatykite fotografijas ir sužinokite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/slenkstis-ieva-jusionyte Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Kiek laimingumo jausmas yra įgimtas ir nulemtas, o kiek tai – mūsų pačių darbas ir autorystė? Kaip gebėti pajusti tikrą giluminę laimę, net tada kai šalia kančia, skausmas ar dideli išbandymai? Kaip neprisirišti prie nelaimingumo ir leisti laimei įsišaknyti būtyje? Šiuos klausimus epizode su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. „Iš vienos pusės, laimė yra duotybė ir ją galima pasiekti, iš kitos pusės – laimė yra autorystė, kai mes, panaudodami savo resursus, jaučiamės kurdami gėrį ktiems žmonės“, - sako Andrius. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/laime-duotybe-ar-musu-paciu-autoryste Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Matilda Olkinaitė – jauna žydė poetė, kurios istoriją tenka kelti iš užmaršties. Kartu su šeima ji buvo nužudyta Holokausto metu ir net Rokiškio rajone, kuriame užaugo, ilgus metus buvo menkai žinoma. Kurdami spektaklį apie Matildą vietos gyventojai siekia tai pakeisti. Šioje tinklalaidėje jie dalijasi išgyvenimais susidūrus su skaudžia savo krašto praeitimi, pavėluotai grįžtančiu žinojimu, kalte ir noru, kad tai nepasikartotų. Garso dokumentikos autorė: Martyna Šulskutė Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/kad-musu-seseliai-nebutu-uz-mus-didesni Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

„Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad aš į kitus žmones negaliu žiūrėti su džiaugsmu, kad aš pavydžiu, kad man pikta, kad aš nepatenkinta esu. Atrodė, tai ką, viskas? Tai tik tiek? Ties čia ir baigiam? Dabar aš turėsiu tokiam jausme visada ir būti?“ – sako Gabrielė, šiuo metu praktiką po medicinos studijų atliekanti Vokietijoje. Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti. Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus. Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Prieš septynerius metus nusprendusi eiti akademiniu keliu, mokslininkė Marija Verner šiandien dirba Jeilio (Yale) universitete JAV, klimato komunikacijos centre. Bet viskas prasidėjo nuo vaikystės Kaune, kalbant tiek lietuviškai, tiek farsi (persų) kalba. Identiteto klausimai („Iš pradžių JAV prisistatinėjau kaip „europietė“. Tada paklausiau savęs – o ką tai išties reiškia?“) yra didelė dalis to, ką paliečiame šiame NARA podkasto epizode, įrašytame New Haven'o mieste. Bet kartu šis interviu yra ir Marijos dialogas su jaunesne savimi ir tame etape esančiais mūsų klausytojais. Su Marija Verner kalbasi Karolis Vyšniauskas Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-verner Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support

“If we are looking for models of self-sustaining communities, we need to look no further than an old-growth forest. Or the old-growth cultures they raised in symbiosis with them,” says Robin Wall Kimmerer, an acclaimed author and teaching professor of Environmental and Forest Biology, in her book “Braiding Sweetgrass”. The botanist, a researcher at Life Sciences Center, Vilnius University, Dr. Radvilė Rimgailė-Voicik became our guide to the community of vegetation for this episode. The sociologist from Vytautas Magnus University, Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė is our guide to human society, which by definition is the aggregate of people living together in more or less ordered communities. One week after COP27, which is the most important annual meeting of world leaders addressing the global climate crisis, we invite you to listen to a constructed dialogue between a biologist and a sociologist to find out how we got to where we are today and if changes are possible. Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė Folk song: Institute of Lithuanian Literature and Folklore Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/whats-so-scary-about-a-falling-tree Support our work: https://contribee.com/nara

„Šalia kaltės temos yra ir mūsų santykis su klaidomis, kaip mes su jomis elgiamės. Ar mes sugebame atleisti, pamiršti, pasimokyti ir judėti į priekį?“ – šiame pokalbyje su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. Kaltė aplink mus ir mumyse gali aktyviai veikti nuolat, tačiau ne visada paprasta ją pastebėti ir atpažinti. Susitikę su kalte – kaltinami patys ar kaltindami kitus – galime nepastebėtai įkristi į vaikystėje išmoktus elgesio modelius: slėpti savo jausmus, bėgti iš nemalonios situacijos, manipuliuoti kitais, užstrigti neigime ir pan. Bet galime atrasti ir jėgos, atjautos, motyvacijos veikti, o kartu ir galimybę tobulėti, kurti tikrą ryšį su kitais. „Tikėjimas savimi ir tikėjimas kitais, kaip savarankiškais, stipriais žmonėmis, yra tikėjimas, kad aš galiu panešti savo kaltes ir kad esu atsakingas išgirsti kitų žmonių poreikius. Bet aš nesu atsakingas skaityti mintis ir nuspėti, kokius poreikius kitas žmogus turi“, – sako Andrius. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kalte-ir-atleidimas-kaip-galimybe-kurti-tikra-rysi Prisidėkite prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara

“In similar cases in the past years, as soon as such blind repressions by the government began, people returned to their homes,” says Iranian activist Masi Abolhassan in this episode while discussing protests in her home country. This time is different – the unrest is growing and Masi believes, this might mean the end of the Islamic Republic of Iran. On the 16th of September Mahsa Amini, a 22-year-old Kurdish woman, died in Iran, after being detained by morality police because of allegedly wearing a hijab too loosely. Witnesses said she was severely beaten and died as a result of police brutality but Iranian authorities denied it. The death of Mahsa Amini sparked the protests in Iran counting its seventh week now. In this episode, two Iranian women – Masi Abolhassan and Shaghayegh Norouzi – tell why they had to flee their homeland and how, both living in exile now, they are still fighting for changes in Iran. Authors: Berta Tilmantaitė, Indrė Kiršaitė Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/coming-back-home-is-more-dangerous-than-staying-in-the-streets-protests-in-iran Support our work: https://contribee.com/nara