NARA

Kai antropologė Ieva Jusionytė, tuomet Vilniaus universiteto studentė, išvyko į JAV, ji nežinojo, kad ten praleis 13 metų ir taps dėstytoja Harvarde, viename geriausių pasaulio universitetų. Bet įvyko būtent tai. Pernai mokslininkė išleido antrąją knygą „Threshold“ („Slenkstis“), kurioje aprašė gyvenimą prie JAV ir Meksikos sienos, kur pati dirbo kartu su gaisrininkais ir paramedikais. Dabartinis JAV prezidentas buvo išrinktas jo gerbėjams skanduojant „Build the wall“, tačiau, kaip teigia metus pasienyje dirbusi Jusionytė, labiausiai sienos reikalauja tie, kurie niekada nėra matę, kaip gyvena pasienio bendruomenės. Įtampa prie sienos auga. Per pastaruosius du dešimtmečius kirsdami JAV-Meksikos sieną žuvo 7,000 žmonių – ir tai tik tie, kurių kūnai surasti. Arizonos universiteto mokslininkas, davęs dokumentų neturintiems migrantams vandens ir švarių drabužių, šiuo metu gali būti nuteistas iki 20-ies metų kalėjimo. „Visi mes iš tikrųjų esame migrantai“, – sako Ieva Jusionytė.. „Beveik nesutikau amerikiečių, kurie gali pasakyti, kad visi jų protėviai yra Navajo, Pima ar kitų vietinių gyventojų palikuonys. Visi prieš šimtą ar kelis šimtus metų atvyko čia iš Europos.“ Šis pokalbis – tai bandymas suvokti migraciją iš esmės per mokslininkę, kuri klausimui paskyrė savo karjerą. Kviečiame jį išgirsti. Foto istorija: https://nanook.lt/podcast/mes-visi-esame-migrantai-harvardo-destytoja-ieva-jusionyte/ Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia

Dienų, kai temperatūra Lietuvoje aukštesnė nei 30 °C, per pastaruosius 50 metų išaugo apie 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15-a. Jeigu taip ir toliau, šio amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje taps teigiama. Tai nėra naujiena. Planeta šyla jau 34 metus, kiekvieni metai vis šiltesni už praeitus. Šiuo metu Žemės atmosferoje CO2 yra daugiau nei bet kada per 3 milijonus metų. Nuo 1990-ų iki 2016-ų metų iškirsta virš 1,300,000 km2 medžių. Britų dienraštis „The Guardian“ pakvietė žurnalistus to nebevadinti „klimato kaita“ – siūlo vartoti „klimato krizė“. Tačiau matant, kad politikai toliau prioretitizuoja ekonomikos augimą, o ne gamtos poreikius, o naujai išrinktas Lietuvos prezidentas, paklaustas, ką darys dėl klimato krizės, atsako, viso labo, kad jos „neneigs“, tai palieka mažai vilčių sulaukti realių pokyčių. Lengva tapti nihilistu, manančiu, kad žmonija anksčiau ar vėliau vis tiek susinaikins. Sunkiau rasti optimizmo ir svarstyti, ką galime padaryti, kad to išvengtume. Šiame „Nyla“ podkasto epizode pakvietėme profesionalus iš mokslo, politikos ir aktyvizmo laukų diskutuoti, kaip į klimato krizę turėtume reaguoti 2019-aisiais. Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/klimato-krize-kaip-issaugoti-optimizma/ Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Į psichologo Andriaus Jančiausko kabinetą ateina žmonės, kurie kenčia nuo pervargimo, tačiau auksinės „8 valandos darbo, 8 miego, 8 poilsio“ taisyklės neišpildo ir jis pats. Psichologas konsultuoja privačiai, dirba Vasaros ligoninėje ribinių būsenų skyriuje, savanoriauja „Jaunimo linijoje“ ir veda laidą apie psichologiją Žinių radijuje. Pats būdamas „tūkstantmečio kartos“ atstovu, Andrius mato šioje kartoje persidirbimą – tačiau anot jo, tai yra įrodymas, kad gyvename geriau nei tėvai. „Man materialiai išgyventi yra žymiau lengviau. Ekonominė gerovė yra tikrai didesnė. Ir iš to atsiranda prabanga. Viena prabangų – mes turim galimybę sirgti dvasinėmis ligomis ir bandyti iš jų gydytis“, – sako jis. „Gali būti, kad mes sergame ne tik savo, bet ir buvusių kartų ligomis, nes jos neturėjo laiko jomis prasirgti – ir perdavė jas mums. Manyje toliau keliauja mano močiutės patyrimas tremtyje, jos patirtis su partizanų žūtimis. Manyje gyvena mano senelių patyrimas ką reiškia gyventi priespaudoje, ką reiškia vis galvoti, kaip atrodysi kitiems.“ Andrius ir jį kalbinusi Berta Tilmantaitė – geri draugai, kuriems vis pritrūksta laiko susitikti. Šįkart jie rado valandą pasikalbėti: penktadienį, 6 valandą vakaro. Dalinamės jų pokalbiu „Nyla“ podkaste. Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/mes-turime-prabanga-sirgti-dvasinemis-ligomis-perdegusi-karta-ii-dalis/ Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Šią savaitę, Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia profesionalios plaukikės karjerą. Lietuvos sportui tai yra eros pabaiga. Rūtos pergalės tapo Lietuvos pergalėmis, tačiau didžiulis dėmesys paauglei peraugo į tai, ką ji pati vadina chronišku susikaustymu. „Jausdavausi, kad jūs mylite mano pasiekimus, bet niekas nepažiūri, kad už jų yra drovus ir baikštus žmogus“, – sako Rūta išskirtiniame interviu „Nyla“ podkastui. Pastaruosius kelis metus sportininkė kovojo su depresija ir norėjo perkurti savo gyvenimą. Dabar ji turi šansą tai padaryti. „Nanook“ įkūrėjai Artūras Morozovas ir Berta Tilmantaitė aplankė Rūtą jos šeimos namuose Kaune, Šilainiuose. Tai yra pirmasis Rūtos interviu paskelbus, kad ji baigė plaukikės karjerą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/bijojau-gyvenimo-kuris-nera-plaukimas-ruta-meilutyte/ Podkasto palaikytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Вторая часть эпизода Nyla на русском языке из Вильнюсского района словно ответ первой, которую вы можете послушать здесь. Рождественская ель, гигантский флаг, суп из оленины, финский язык, одиночество и спорт тайком — опорные слова нашего второго эпизода NYLA RU из Вильнюсского района. Его герои рассказывают, как они и их односельчане в Вайдотай, Пагиряй и Кальвеляй живут и действуют. Приготовьтесь слушать: — И что говорят? — То, что 20 лет было затишье. — 20 лет затишья и вдруг какая-то жизнь началась?! Что, новое поколение выросло? — Люди меняются…. Может, я тоже, считай, таких работ раньше не делал. *** Автор интервью и редактор эпизода — Инна Шилина (Ina Šilina), звукооператор — Катажина Битовт (Kata Bitowt), фотограф — Северина Венскуте (Severina Venskute), композитор — Мартинас Гайлюс (Martynas Gailius). Студийный звук записан в студии библиотеки им. М. Мажвидаса. Патронировать создание новых эпизодов Nyla ru вы можете по адресу patreon.com/nanookmultimedia

„Jauti, kad niekada negyveni dabartimi. Arba gailiesi, ko nepadarei praeityje, arba jaudiniesi dėl ateities. Dabartis yra pilka zona, kur negali atsigręžti į save, nes tau baisu“, – taip Vilniuje užaugusi, Niujorke gyvenanti kino publicistė Marija Silk–Šilkūnaitė apibūdina savo perdegimo laiką, atėjusį po penkių metų kasdienio darbo. Nauja darbuotojų karta atsisakė daugelio senųjų darbo modelių, tarp jų – ir darbo valandų paisymo. Visada būti „On“ tapo norma. Bet dar prieš kelis metus norėję įrodyti, kad nėra „tinginiai milenialai“, dabar daugelis jaunųjų profesionalų išgyvena apatiją, jausdami, kad jų gyvenimas nebepriklauso jiems, o jų, kaip žmonių vertę nulemia jų sukuriama ekonominė vertė. Kaip tai pakeisti? Ar tai paties jauno žmogaus galioje, o galbūt reikia ir politinių pakeitimų, svarstant kaip mes toliau gyvensime ir dirbsime? Šiems klausimams skirsime du „Nyla“ epizodus. Dalinamės pirmuoju. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nebeprisiminiau-kada-turejau-laiko-sau-perdegusi-karta-dalis/ „Nyla“ klausytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Balandžio viduryje turėjome unikalią galimybę susitikti su Lietuvos jaunimo organizacijų atstovais. Virš 50 žmonių iš skirtingų Lietuvos regionų susėdo į ratą kalbėtis apie tai, kas jiems rūpi. Tai buvo finalinė Europos Jaunimo Dienų diskusija. Moderuodami pokalbį siekėme nupiešti naujos kartos politiškai aktyvių žmonių paveikslą, o detaliau nagrinėjome jiems kol kas arčiausiai esančią temą – švietimą ir mokyklų situaciją. Kviečiame išgirsti jų balsą. Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/jaunuju-aktyvistu-balsas/ NYLA klausytojų bendruomenė: https://patreon.com/NanookMultimedia Diskusiją inicijavo ir iš dalies finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

Epizodas rusų kalba. Autorė – Ina Šilina. В Литве к регионам часто применяют именно информационный и политический подходы, еще чаще этнический, особенно к Вильнюсскому району, и особенно перед выборами, — президентскими, парламентскими, муниципальными. Команда Nanook заинтересовалась социально-экономическим, и в марте, отправившись туда говорить с людьми, обнаружила, что он очень неоднородный. Функциональный? Судите сами! https://nanook.lt/podcast/reggae-regio-I/ https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“ apie Dalią Grybauskaitę pasibaigia žodžiais: „geriau nebus“. Intriga, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu yra didžiulė – kaip ir klausimas, kokius politinius klausimus jis ar ji kels. Ar laukia pokyčiai ir kokių jų reikia? Dalinamės specialiu NYLA Update epizodu, kuriame aptariame pagrindinių kandidatų idėjas, apžvelgiame Dalios Grybauskaitės prezidentavimą ir užsimename apie Europarlamento rinkimus. NYLA Update epizodų pašnekovai – Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė ir „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Karolis Vyšniauskas. Podkasto klausytojų bendruomenė: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi podkasto epizodai: https://nyla.lt

Dvigubos pilietybės, arba „pilietybės išsaugojimo“ referendumas yra vienas esminių globalios Lietuvos ateičiai. Tačiau likus 10 dienų iki balsavimo, diskusija dėl prezidento rinkimų užgožė galimai svarbesnį pilietybės balsavimą. Dalis rinkėjų nustemba sužinoję, kad net ir ištarus TAIP siūlomam Konstitucijos pakeitimui, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai vis tiek nepretenduotų į dvigubą pilietybę – kaip ir tie lietuviai, kurie norėtų gauti papildomą Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ar kitos į vakarietišką Lietuvos orientaciją netelpančios šalies pilietybę. Šiame NYLA epizode kalbamės su skirtinguose pasaulio kraštuose išsibarsčiusiais lietuviais, siekdami sudėlioti taškus, kad balsuodami gegužės 12-ąją būtume pasiruošę. Papildoma info ir nuotraukos: https://nanook.lt/podcast/dviguba-pilietybe-yra-papildomu-salygu/ Palaikykite NYLA: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Stephenas Hawkingas savo paskutinė knygoje dirbtinį intelektą pavadino „galimai didžiausia mūsų klaida“, Elonas Muskas – „didžiausia egzistencine grėsme“, o Yuval Noah Harari kalbėjo apie „beverčių žmonių klasę“, susikursiančią kai robotai perims vis daugiau darbų. Kam tuomet bus reikalingas žmogus? Tokį klausimą kėlėme balandžio pradžioje Vilniaus modernaus meno muziejuje MO, kuriame buvo atidaroma paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Diskusijos dalyviai analizavo su dirbtiniu intelektu (DI) susijusias grėsmes, etinius klausimus ir svarstė optimistinį variantą – ar įmanoma, kad robotams perėmus darbus, žmonės mėgausis trumpa darbo savaite ir universaliomis bazinėmis pajamomis. Kviečiame išgirsti diskusiją. Dalyvauja: Vilniaus unversiteto filosofijos studijų lektorius Vilius Dranseika, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaitytė, kompiuterinių žaidimų kūrimo platformos „Unity“ tyrėjas Renaldas Zioma. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt

„Aš esu durnas – tikiu gebėjimu keisti žmones“, – sako iš filosofijos studijų į žurnalistiką atėjęs Paulius Gritėnas. Šiandien jis tapęs vienu girdimiausių naujų balsų Lietuvoje palaikant pagarbų dialogą ir plečiant ribas, apie ką mes kalbamės. Savo tekstais Paulius oponuoja žiniasklaidoje įsivyravusiam „surambėjimui“ ir laukia, kol jį į susitikimus vis kviečiantys moksleiviai sukurs pankroko dainą, paaiškinančią, kaip jis ir kiti žiniasklaidos balsai iš tikrųjų nieko nesupranta. „Laukiu jaunų žmonių intelektinio maišto“, – sako jis Kaune, diskutuodamas su Nanook bendraįkūrėja Berta Tilmantaite. Paulių kalbinti ruošėmės kaip kolegą žurnalistą, bet į studiją jis atėjo ir kaip kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės konsultantas. Nutarėme, kad tai nekeis mūsų požiūrio – svarbu, kad ryšys deklaruojami viešai. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Išgirskite visus epizodus: http://nyla.lt

Mokslinės fantastikos (sci-fi) filmai šiandien pasakoja apie daugiau, nei tik kosmosą. Juose iš naujo žvelgiama į žmogaus kūną ir planetos ateitį. Dažnai tai yra distopinės vizijos – bet jos būtinos, norint kritiškai įvertinti žmogaus būtį, kad ir patogiai sėdint kino salėje. Paskutinę NYLA podkasto diskusiją „Kino pavasaryje“ skyrėme šiandienos sci-fi filmų aptarimui. Diskusijoje dalyvauja: fantastikos festivalio „Lituanicon“ vienas organizatorių Kastytis Zubovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) politikos mokslų doktorantė Augustė Nalivaikė, režisierė Kristina Buožytė („Aurora“) ir režisierius Jonas Trukanas („Žmogus vielabraukis“, „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“). Moderuoja Karolis Pilypas Liutkevičius. Visi epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia

Daugelis mūsų užaugo su įsitikinimu, kad vakarietiška demokratija, paremta laisvosios rinkos ekonomika, yra geriausia ir galutinė valdymo forma. Ir tik laiko klausimas, kada likęs pasaulis priims jos taisykles – kaip devyniasdešimtaisiais pranašavo Francis Fukuyama. Tačiau prastėjanti ekonominė situacija – ypač tarp jaunų žmonių, nepavykusios demokratinės Arabų pavasario revoliucijos Vidurio Rytuose, nacionalistų ir populistų iškilimas JAV ir Europoje, Kinijos įtakos augimas, o taip pat – pavienių valstybių nesugebėjimas spręsti už jas didesnių klausimų kaip klimato kaita, apkarpė liberalios demokratijos šalininkų optimizmą. Kaip reformuoti liberalią demokratiją, kad ji tarnautų visiems piliečiams, ne tik tiems, kuriems „pasisekė“ gimti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir dar geros sveikatos? Intelektualų valdoma valstybė, universalios bazinės pajamas – idėjų netrūksta, tačiau kaip įvertinti jų potencialą? To šiame epizode klausia Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė, kartu su NYLA kolegomis Karoliu Pilypu Liutkevičiumi ir Karoliu Vyšniausku. Epizodą papildo Eglės paimti interviu iš Toronto ISA konferencijos, kur tarptautinė politikos mokslininkų bendruomenė taip pat svarstė kai kuriuos iš šių klausimų. Visi NYLA epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia

„Istoriją rašo nugalėtojai. Kine – irgi“, – sako žurnalo „Kinas“ redaktorė Santa Lingevičiūtė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ruošdama kursą apie juodaodžių kiną ji įsitikino, kad informacijos apie jį lietuvių kalba praktiškai nėra. Ši diskusiją, kuria surengėme „Kino pavasaryje“ yra bandymas pradėti ją rašyti, ir kartu suprasti rasės problematiką kine. Kaip juodaodžiai žmonės istoriškai buvo vaizduojami kine, ir kaip drąsūs šiandienos režisieriai ir režisierės tai keičia? Ar kiekvienas rasizmą kritikuojantis filmas savaime yra progresyvus – klausiame, be abejo, apie šiemet „Oskarą“ kontroversiškai laimėjusią, baltųjų režisierių kurtą „Žaliąją knygą“? Kas gauna teisę pasakoti juodaodžių istorijas? Ir kodėl dalis apie pilietines teises kalbančių filmų Lietuvos žiūrovų taip ir nepasiekia? Kviečiame išgirsti podkasto įrašą. Palaikykite NYLA kūrimą: https://patreon.com/NanookMultimedia http://nyla.lt

Šiemet – „Išgyventi vasarą“, užpernai – „Šventasis“, dar anksčiau – „Sangailės vasara“ ir „Lošėjas“. Ir daugybė kitų filmų. Lietuvos kinas keičiasi, režisierės ir scenarijų autoriai pradeda tiesiai kalbėti apie visuomenės būvį. Ar jau atėjo laikas įvardinti naują Lietuvos kino kartą – ir ką ji siūlo? Nuo skirtingų temų kine iki skirtingų reakcijų į #metoo, šioje NYLA diskusijoje „Kino pavasaryje“ aptarėme, kaip lietuvišką kiną keičia naujai į jį atėję kūrėjai. Dalyvauja: Prodiuserė Marija Razgutė („Išgyventi vasarą“, „Šventasis“) Režisierius Andrius Blaževičius („Šventasis“) Režisierė Irma Pužauskaitė („The 9th Step“) Režisierė Jūratė Samulionytė („Močiute, Guten Tag“) Kino istorikė, tyrimo apie moteris Lietuvos kine autorė Lina Kaminskaitė-Jančorienė Moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė („Nanook“) Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

How do you tell a story of someone who went through a trauma and not let that experience define the person? The guest of this week's, American filmmaker Alexandria Bombach asked herself this question when she met Nadia Murad, an activist for Yazidi rights and the winner of last year’s Nobel Peace Prize. The film was awarded for the best documentary directing at the Sundance film festival and was nominated for the documentary Grand Jury Prize. Our contributor journalist and filmmaker Ieva Balsiūnaitė met Alexandria Bombach at New York this November to discuss her approach to filmmaking. This week, we are sharing their conversation. Support NYLA podcast: https://patreon.com/NanookMultimedia

Kai kauniečio Edvardo mama paskambino verkdama, jis žinojo, kad viskas nebebus taip pat. Jo patėvis pirmą kartą prieš mamą pakėlė ranką. Praėjus 15-ai metų, Edvardas pirmą kartą viešai prisimena tą dieną ir analizuoja savo veiksmus. Tada jam pavyko apginti mamą, bet kaip, nemačius pavyzdžio, sukurti laimingą šeimą pačiam? Daugelis smurto namuose istorijų pasilieka namuose. Siekiant kad jų mažėtų, Edvardas tiki, reikia apie jas kalbėtis. Kviečiame išgirsti NYLA podkasto epizodą (viršuje) ir susipažinti su kitais „Nanook“ žurnalistų darbais smurto namuose tema: https://nanook.lt/podcast/gyniau-mama-nuo-patevio-kaip-savo-seima-kurti-smurto/ Epizodo vedėjas ir redaktorius Karolis Vyšniauskas, fotografai Artūras Morozovas ir Severina Venckutė. Epizode naudota Katažinos Bitowt, Martyno Gailiaus, Vitalijos Glovackytės ir Viktoro Urbaičio muzika. Garso režisierė Aistė Baltraitytė. Už studiją dėkojame podkasto partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: patreon.com/NanookMultimedia

Šiame pokalbyje Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė, narplioja Vidurio Rytų geopolitikos mazgą ir atsako į klausytojų klausimus. Specialus dėmesys skiriamas Egiptui (nuo 2:40 min), kur ji dirbo Arabų Pavasario metu, Jemenui (34:50 min) ir Izraelio-Palestinos konfliktui (nuo 55 min). Taip pat užduodame klausimus: ar ISIS jau tikrai įveikta (nuo 17:30)? Kaip turėtume reaguoti į Saudo Arabijos liberalėjimą – kiek jis realus, o kiek plakatiškas (nuo 51:30 min)? Kodėl tokie izraeliečiai kaip Yuval Noah Harari ar Natalie Portman atsisako būti vienoje scenoje su dabartiniu Izraelio premjeru ir jo atstovais (nuo 1:10:00 min)? Pateikiame istorinį ir geopolitinį įvykių kontekstą. Pokalbį veda podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Tai eksperimentinis NYLA Update epizodas, visą dėmesį skiriant ne naujausiems pasaulio įvykiams, bet konkrečiam regionui. „Nanook“ žurnalistai skirtingu laiku yra keliavę po Vidurio Rytus. Pamatykite jų fotografijas: https://nanook.lt/podcast/dekonstruojant-vidurio-rytus/ Prisidėkite prie podkasto klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Miestas – tai nuolatinis dialogas tarp erdvių ir jas kuriančių žmonių. Kokius poreikius, būdami skirtingi, turime bendrame mieste? Kaip miesto erdvės tampa mums savos? Vasario 26-ąją, prieš pat savivaldybių rinkimus, surengėme diskusiją apie miestą, prie kurios galėjo prisijungti kiekvienas ir kiekviena, Vilnių pasirinkę savo namais. Epizodas ir fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/vienas-skirtingas-vilnius/ Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

„Feministės teigia...“, – vis pasako kas nors. Bet ką jos išties teigia? Kokios yra skirtingos feminizmo kryptys Lietuvoje? Kur jų požiūriai išsiskiria ir kaip jos sugyvena tarpusavyje? Dalinamės Nacionalinės Emancipacijos dienos konferencijos diskusijos įrašu šiomis temomis. Diskusija vyko vasario 17-ąją Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Dalyvauja: Karla Gruodis, antologijos „Feminizmo ekskursai“ sudarytoja Viktorija Kolbešnikova, gyvenimasperbrangus.net Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras Justina Zubaitė, Šiuolaikinis meno centras, Santariškių feministinio skaitymo grupės „Santa Fe“ įkūrėja, „Six Chairs Books“ įkūrėja. Diskusiją moderuoja: Dovilė Jakniūnaitė, TSPMI Įrašo autorė ir redaktorė Kata Bitowt, už pagalbą dėkojame Danutei Gambickaitei ir Jūratei Juškaitei. Daugiau informacijos: http://emancipacija.lt Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: http://patreon.com/nanookmultimedia

91-aisiais Rimvydas Bartkus vaikščiojo Niujorko gatvėmis, be kontaktų, darbo, bet noru šiame mieste pasilikti. Keistuolį neištariamu vardu pastebėjo „The New York Times“ meno redaktorius, atvėręs jam duris į pirmaujantį pasaulio laikraštį, kuriam Bartkus piešia lig šiol. Persikrištijęs į Ray („kaip indėnai, tikiu, kad žmogus gali keisti savo vardą, kai keičiasi pats“), Bartkus šiandien yra tarp veikliausių Lietuvos išeivijos menininkų. Šis pokalbis daugiausia sukosi apie miestą, kurio dabar jau nebėra – 90-ųjų Niujorką, purvinesnį, ne tiek gentrifikuotą ir stebinusį laisve. Dalį jos Ray atnešė į Marijampolę, kurt kartu su vietos bendruomene kasmet gaivina miestą gudriais darbais. Tai taip pat pokalbis apie netikėtas lietuvio privilegijas JAV („Lietuvoje atrodė, kad mes patys nelaimingiausi ir neturtingiausi. Bet iš tikro taip nėra, ir niekada nebuvo“), senų pastatų išsaugojimo svarbą ir dvigubą pilietybę – tai, ką Ray jau turi. Fotografijos: https://nanook.lt/podcast/ray-bartkaus-90-uju-niujorkas/ Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Per pastaruosius trejus metus statistinis venesuelietis vidutiniškai numetė 12 kilogramų. Daugiausia naftos atsargų turinčią Pietų Amerikos šalį masiškai palieka piliečiai (išvyko 3 milijonai nuo 2014-ųjų), o likusieji, jeigu negauna maisto iš užsienio giminaičių, laukia jo eilėse ištuštėjusiose parduotuvėse. Vietiniai pinigai tapo beveik beverčiai, ligoninėse trūksta vaistų, o humanitarinė pagalba stabdoma. Kaune užaugusi, bet nuo 1950-ųjų Karakase, Venesuelos sostinėje gyvenanti žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, mato visa tai – bet tiki, kad Venesuelos ateitis šviesi. Asmeniškai pažinojusi buvusį šalies autoritarinį prezidentą Hugo Chavezą, Rosales yra ištikima opozicionierė. Ji leidžia svarbiausią šalies valdžią kritikuojantį žurnalą Zeta. „Įspūdis, kad antrą kartą žiūriu tą patį filmą“, – sako 89-erių mokslininkė, kuriai dėl jos išsakytų žodžių nebeleidžiama išvažiuoti iš šalies. „Filmas“, kurį ji mini – Lietuvos išsilaisvinimo iš Sovietų sąjungos. Rosales deda viltis į naujai iškilusį, JAV, Vakarų Europos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių palaikymą turintį nacionalinės asamblėjos lyderį Juaną Guaido ir netiki kritikų teorija, kad JAV nori pasinaudoti kritine situacija Venesueloje, kad gautų prieigą prie milžiniškų Venesuelos naftos rezervų. Guaido pusėje yra 84% venesueliečių, dabartinio prezidento Maduro – vos 4%, bet tarp jų – ir bene lemiamą įtaką šioje lygtyje turinti Venesuelos kariuomenė, liekanti ištikima režimui. NYLA redaktorius Karolis Vyšniauskas ir prie epizodo kūrybos prisijungusi Prancūzijoje dirbanti žurnalistė Ieva Balsiūnaitė susiskambino su Rosales, kad geriau suprastų, kaip atrodo kasdienybė buvusioje turtingiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Išgirskite jų pokalbį. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Avangardinio kino krikštatėviui išėjus „atgal į šviesą“, kalbamės su žmonėmis, kurie dirbo su Jonu Meku ir augo su jo kūryba. Dalyvauja ką tik iš susitikimo su Jono šeima Niujorke grįžęs performansų menininkas Denisas Kolomyckis, „Rupert“ direktorė, būsimos Jono Meko parodos Lietuvoje kuratorė Justė Jonutytė, Kirtimų kultūros centro renginių koordinatorė Indraja Vaitkūnaitė, knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas, su Meko archyvais dirbusi Simona Karalienė. Epizodą veda Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia

Per pastaruosius aštuonerius metus radikalios dešinės ideologijos motyvuoti žmonės JAV sukėlė beveik triskart daugiau teroro atakų nei islamistai. Europoje 2012-aisiais radikalios dešinės atakų nebuvo, o 2017-aisiais jų užfiksuota jau 30. 2019-ieji prasidėjo ideologiškai motyvuotu liberalaus Gdansko mero nudūrimu. Matydami tai, pirmajame naujo sezono NYLA epizode klausiame – iš kur tai kyla ir ar neapykantos politika ateina ir į Lietuvą? Diskutuoja Eglė Murauskaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius ir Karolis Vyšniauskas. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvoje gyvena 154-ių skirtingų tautų žmonės. Kelių jų atstovai susitiko diskutuoti, kaip mato save ir Lietuvą. Dalinamės šiuo įrašu iš pirmojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo. Diskusijoje dalyvauja: - Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik - DELFI.ru redaktorius, žurnalistas Olegas Jerofejevas, - Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska - Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova, - Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Tomaševič - Moderatorius Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžej Pukšto Prisijunkite prie NYLA podkasto klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia

Prekybos žmonėmis arba modernios vergovės tema Lietuvoje retai aptariama dėl savo sudėtingumo ir slaptumo. Gruodį įvykęs pokalbis Nacionaliniame žmogaus teisių forume buvo išimtis. Dalinamės jo įrašu, kaip bonus epizodu. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia https://nanook.lt/podcast/moderni-vergove-lietuvos-atvejis/

Ann Cooper was the NPR's bureau chief in Moscow when the Soviet Union was collapsing. Now a professor at Columbia Journalism School, she covered Mickiewicz rally in 1987 and came back to Vinius on the bloody night of January 13. We met her in New Mexico to remember both of the events and discuss the state of modern journalism. Ann Cooper's essay on her time in Vilnius including links to NPR reports: https://roadsandkingdoms.com/2018/from-lithuania-with-love/ Support NYLA podcast at https://patreon.com/NanookMultimedia

Paskutinis metų podkasto epizodas – „Nanook“ žvilgsnis į 2018-uosius. Kiekvienas į studiją atėjome su trimis metų įvykiais ar tendencijomis. Pasidalinę jais, supratome, kad mūsų mintys daugiausia sukasi apie bendruomenės poreikį. Kaip sekėsi ją kurti 2018-aisiais, kai žmonės nusivylė feisbuku, išėjo į gatves, bet ne visada žinojo kaip kovoti ir kaip švęsti? Kokį vaidmenį šiemet atliko bendruomenes atstovaujantys žmonės – politikai ir žurnalistai? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Ebolos virusas Vakarų Afrikoje užkrėtė 28,000 žmonių. Tai beprecedentis atvejis modernioje žmonijos istorijoje. Evoliucinis biologas Gytis Dudas norėjo suprasti, kaip ebola išplito, kad kitą kartą būtume labiau pasiruošę. Sietle (JAV) vadovaudamas 96 mokslininkų komandai, jis ištyrė 1610 ebolos genomų. Jų tyrimo išvados buvo išspausdintos prestižiniame mokslo žurnale Nature. Egzistuoja realybė, kurioje viskas galėjo būti kitaip. „Virusų gyku“ save vadinantis Dudas užaugo Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, mokslą matydamas kaip antraeilį prioritetą norint įgauti socialinį statusą. NYLA podkastui jis pirmą kartą pasakoja savo istoriją lietuviškai. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

„Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėje mokykloje“, – lapkritį paskelbė žurnalas „Scientific American“. Norint išlaikyti šaltą protą „netikrų naujienų“ laiku, medijų raštingumas yra gyvybiškas įgūdis. Bet kaip jo išmokti? „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas aplankė 22 Lietuvos mokyklas, kad supažindintų moksleivius su medijų raštingumo principais ir mokytųsi iš pačių mokinių. NYLA studijoje jie pasidalino kelionės rezultatais. Moksleivių perspektyvą į diskusiją atnešė Urtė Žukauskaitė, nacionalinės debatų akademijos finalistė. Visi kartu bandėme suprasti, kokią žiniasklaidą jauni žmonės vartoja ir kaip Lietuvos mokyklose išugdyti kritiškesnį žvilgsnį į ją? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“ Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą. Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi. Prisidėkite prie klausytojų bendruomenės Patreon: http://patreon.com/nanookmultimedia

Antrajame NYLA Update epizode koncentruojamės į post-transatlantinius santykius. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo Europos kariuomenės idėją, bet ar tai tikrasis jo tikslas? (nuo 09:30 min) Analizavome kuriamą „gerų Vakarų“ (JAV) ir „blogų Vakarų“ (Prancūzija ir Vokietija) naratyvą – ir kiek pagrįstas iš kartos į kartą perduodamas Lietuvos prielankumas JAV respublikonams (nuo 28:50). Epizodo pabaigoje atsakėme į dalį klausytojų užduotų klausimų (nuo 55:20), tarp jų – kaip vertinti vidurio kadencijos rinkimus JAV, Trumpo reakciją į migrantų iš Meksikos karavaną ir kaip diskutuoti su kitaminčiais. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Now, more Lithuanians than ever are coming out as proud pop culture fans and creators. How have superhero films, videogames, comics and cosplay changed the country and the people? We raised these questions at the special NYLA Live podcast session at the Comic Con Baltics in Vilnius. Our panelists: - Jaq Greenspon, writer, associate professor at Vytautas Magnus university - Ieva Pikutytė, video games designer at Nordcurrent - Agota Gudelytė-Foxtail, cosplayer, winner at London Super Comic Con - Agnė Juškėnaitė, vlogger, #geekpropaganda - Special guests: Lesya Parker and Ekaterina Krasner, producer and director of Magic First, the film by and for J.K.Rowling fans, Moscow The episode is hosted by Karolis Vyšniauskas and Karolis Pilypas Liutkevičius Support NYLA podcast: https://patreon.com/NanookMultimedia

Žurnalisto kelias Lietuvoje dažnai atrodo vienas: baigti studijas ir eiti dirbti į redakciją. Maltoje gyvenanti Daiva Repečkaitė pasirinko savą: ji kaip individuali autorė yra publikavusi tekstus „Politico“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“ ir kituose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Su Daiva kalbasi NYLA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas, pats „freelanceriavęs“ 4 metus iki prisijungiant prie Nanook. Tai – dviejų žurnalistų diskusija apie darbą, honorarus, psichologines žurnalisto būsenas ir žurnalistinio darbo prasmę. Prisijunkite prie NYLA rėmėjų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

Agnė (vardas pakeistas) 10 metų nebevartoja alkoholio. Bet kiekvieną dieną kova prasideda iš naujo. Ji yra viena iš 3 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir 2 milijonų pasaulyje, priklausančių Anoniminių alkoholikų bendruomenei. Dalis mokslininkų šį gydymosi metodą laiko neprofesionaliu – juk vietoje patikrintos psichoterapijos žmonės renkasi tiesiog padėti vieni kitiems. Bet Agnės pavyzdys rodo, kad vykdant 12 žingsnių programą, kuria paremta Anoniminių alkoholikų bendruomenės veikla, gali pasikeisti. Šis epizodas – pasakojimas apie tai, kaip žmogus tampa priklausomas ir kaip save sukuria iš naujo. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

NYLA Update – naujas podkasto segmentas, kuriame analizuosime globalias naujienas. Šių epizodų ekspertė yra Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo simuliacijų dizainerė Eglė Murauskaitė. Su ja kalbėsis „Nanook“ žurnalistai Karolis Vyšniauskas ir Karolis Pilypas Liutkevičius. Spalio mėnesio Update temos – liberalios demokratijos nykimas ir seksualiniu priekabiavimu kaltinto JAV aukščiausiojo teismo teisėjo Brett'o Kavanaugh paskyrimas. Ką tai reiškia #metoo judėjimui, šį mėnesį skaičiuojančiam metus? Kodėl nuo liberalizmo nusisuko ES pirmūne buvusi Lenkija ir kiek pavojingas prie Europos nacionalistinių judėjimų prisijungęs Steve’as Bannonas? Epizodo pabaigoje komanda pasidalins juos šį mėnesį pradžiuginusiais reiškiniais – tai bus Update epizodų tradicija. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Partizanų kovos pasakojimas yra esminis nepriklausomai Lietuvai. Istorikai Aistė Petrauskienė ir Vykintas Vaitkevičius siekia jį plėsti. Jų pastarųjų 10-ies metų tyrimai rodo, kad partizanai buvo daug daugiau nei tiesiog vyrai ir moterys išėję į mišką priešintis sovietų okupacijai. Jie teigia, kad partizanų Lietuva veikė kaip atskira valstybė, turinti savo teisinę sistemą, progresyvų požiūrį į demokratiją, kultūrą ir padėjusi lietuviams, Stalino ištremtiems į sibirą. Šiame podkasto epizode vienas „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas kalbasi su istorikais, užduodamas tiek smalsius, tiek skaudžius, bet būtinus klausimus. Artūro Morozovo fotografijos iš Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių: http://nyla.lt Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Indrė Viskontas is an opera singer, neuroscientist, podcaster and university professor. With her larger-than-life personality she’s a unique ambassador of Lithuania, the country where her parents and grandparents grew up. We sat down at her home studio in San Francisco to discuss it all: music, podcasting and identity. See behind the scenes pictures and video at NYLA.lt Support NYLA podcast on https://patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvoje kas penktas gyventojas yra žemiau skurdo rizikos ribos. Sociologai sako, kad išties padėtis dar sudėtingesnė – giliausiai skurde esantieji į statistiką net nepatenka. Stresas, kurį žmonės patiria gyvendami skurde pakeičia jų mąstymą, o visuomenės nusisukimas nuo skurstančių juos palieka dar didesnėje atskirtyje. Ar galėtų būti kitaip? Antropologė, romų bendruomenę tirianti Aušra Simoniukštytė, sociologė Jekaterina Navickė ir knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis žurnalistas Artūras Morozovas ieškojo išeičių. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Šiuo metu beveik 7,000 žmonių Lietuvoje gyvena už grotų. Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų yra įkalinta. Nepaisant to, daugiau nei pusė gyventojų nenorėtų, jog šalia jų gyventų buvęs kalinys. Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai nenori gyventi šalia buvusių kalinių yra ta, kad jie niekada jų nėra sutikę – arba nežino, kad yra. Šioje atviro rato diskusijoje NYLA podkasto klausytojai susitiko su buvusiais kaliniais, socialiniais darbuotojais ir menininkais. Visi kartu bandėme suprasti, ką šiandieninis kalėjimas padaro su žmogumi ir ką visuomenė turėtų daryti, kad sugrįžti būtų lengviau. Pokalbis įrašytas rugsėjo 15-ąją Vilniuje ir redaguotas siekiant aiškumo ir trumpumo. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia

NASA-oje dirbanti Eglė Čekanavičiūtė yra kosmobiologė – profesija, reta net ir tarp kosmoso tyrėjų. Pirmajame rudens sezono interviu ji atveria kelią tiek į kosmoso tyrimų virtuvę, tiek į mokslininkės karjerą. „Nuskristi studijuoti į Ameriką atrodė sunkiau, nei nuskristi į mėnulį“, – prisimena Harvardo ir Stanfordo absolventė. Pirmąjį norą įgyvendinti pavyko. Antrasis – pakeliui? Prisidėkite prie NYLA podkasto kūrimo „Patreon“: https://patreon.com/nanookmultimedia

Teismą pasiekė didžiausia korupcijos byla Lietuvos istorijoje. Paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma teigia, kad koncernas „MG Baltic“ vykdė ilgalaikį planą užvaldyti valstybę. Su nauja politikos karta sieta Liberalų Sąjūdžio partija galimai buvo sukurta kaip koncerno įrankis verslo interesams, o ne piliečiams atstovauti. Ką daryti žinant šią, 13 metų rinktą informaciją? Ar tai įrodymas, kad Lietuvoje demokratija neveikia, ar naujo, skaidresnio jos etapo pradžia? Artūras Morozovas kalbasi su Vilniaus universiteto profesore politologe Aine Ramonaite, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu Vytautu Baku ir advokatu Edmundu Budvyčiu. Tai paskutinis šio sezono NYLA epizodas. Podkastas sugrįš rugsėjį. Prisidėti prie NYLA klausytojų bendruomenės kviečiame adresu https://www.patreon.com/NanookMultimedia

В своих фильмах Наталия Мещанинова изображает современную Россию так правдиво, что может казаться, будто смотришь вовсе не художественный, а документальный фильм. Её совместный фильм с Борисом Хлебниковым 'Аритмия' получил около 30 номинаций в России и за рубежом. Однако, Наталия обеспокоена. Запрет на мат в искусстве, принятый в 2014, отобрал от её героев часть аутентичной речи и поставил документику под угрозу. Она не может свободно творить в своей стране, но уехать за границу тоже не решается.

Natalija Meščaninova savo filmuose rodo šiuolaikinį Rusijos gyvenimą taip realistiškai, kad atrodo, jog žiūri dokumentiką. Jos rašyta greitosios pagalbos drama „Aritmija“ tapo nepriklausomo kino hitu Rusijoje, gavusia beveik 30 nominacijų tarptautiniuose apdovanojimuose. Tačiau režisierė ir scenaristė yra susimąsčiusi. 2014-aisiais Rusijoje priimtas įstatymas, draudžiantis mene naudoti keiksmažodžius, atėmė iš jos herojų autentišką kalbą. Ji nesijaučia laisva savo šalyje kurti taip, kaip nori. Tačiau išvykti irgi negali – be Rusijos visuomenės jos kūryba neįmanoma. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

South African tech journalist Toby Shapshak deleted the Facebook app from his phone. „We’ll look back a hundred of years and be horrified of how quickly we gave up our privacy. People will think: who would do something like that to get a free social service?“ Toby, who has interviewed both Nelson Mandela and Steve Jobs, still believes that technology can be a source for good. But he says it’s up to us to decide how we will use it. We met Toby at the LOGIN conference in Vilnius to discuss how to escape social media addiction, end online harassment and why he didn’t upload a single photo of his newborn son online. Join NYLA listeners community at https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Kai NYLA klausytoja Rasa nusprendė aplankyti Iraną, sulaukė daugiau siūlymų nevykti, nei palinkėjimų gerai praleisti laiką. Galiausiai ji su sese Rūta ir drauge Kuli pasiekė savo: įkopė į aukščiausią Azijos ugnikalnį Damavandą ir rado naują perspektyvą tiek žiūrint į Irano visuomenę, tiek į save pačias. Kelionę Rasa dokumentavo kaip garsinį dienoraštį, kurį pavertė podkasto epizodu. „Išvykau norėdama papasakoti apie Iraną – bet grįžau su kai kuo daugiau.“ Tai pirmasis kartas, kai NYLA mikrofoną perima klausytoja. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Pasaulio bekelės (trail) bėgimo čempionui Gediminui Griniui bėgimas parodė naują pasaulį ir padėjo įveikti potrauminio streso sindromą. Gruodį Honkonge jis su 162 km kalnų trasa susitvarkė greičiau nei beveik 300 bėgikų iš skirtingų šalių. Bėgimą jis mato daugiau nei sportą – tai ir žmogaus psichologinė, ir filosofinė būklė. Bet ar ji pasiekiama visiems? Su pirmuoju sportininku NYLA podkaste kalbasi taip pat bėganti „Nanook“ fotografė Gintarė Kulytė. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvos visuomenė buvo ir yra tautybių ir tapatybių katilas, net jeigu lengva to nepastebėti. Birželį Česlovo Milošo festivalyje Kėdainiuose surengta diskusija, tyrinėjanti, ką reiškia būti paribio žmogumi – tokiu, kurio asmenybės negali apriboti viena kultūra, tauta ar socialinė padėtis. Tokiu, koks buvo pats Česlovas Milošas. Šiandien NYLA podkaste dalinamės jos įrašu. Diskusijoje dalyvauja Atviros Lietuvos Fondo steigėja, Holokaustą išgyvenusi profesorė Irena Veisaitė, Lietuvos musulmonų ir Lietuvos rusų bendruomenes tyrusi fotografė Neringa Rekašiūtė, knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis „Nanook“ žurnalistas Artūras Morozovas, ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys. Neturėjome galimybės diskusijos įrašyti profesionaliai, bet vertindami jos dalyvių mintis, dalinamės jos įrašu, kaip Bonus epizodu. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Virtualios realybės (VR) žurnalistika leidžia ne tik žiūrėti dokumentiką – ji leidžia joje būti. Bet kaip VR-ą panaudoti teisingai? „AlJazeera“ televizijos žurnalistė Viktorija Mickutė kasdien ieško atsakymų į šį klausimą. Turinti biurą Katare, bet aplankiusi Bangladešą, Maroką ar Pietų Sudaną, ji su „Contrast VR“ komanda rodo istorijas apie klimato kaitą, karą ir skurdą. Užuot pasakojusi apie bendruomenes, Viktorija įtraukia jas pačias į dokumentikos kūrimą, prijungdama vietos muzikos kompozitorius, animatorius ar operatorius, kuriais kartais tampa ir smalsūs vaikai. Buvusiai LRT žurnalistei „Login“ konferencijos metu grįžus į Lietuvą, diskutavome apie tai, ar VR-as taps žurnalistikos ateitimi, ar liks didžiųjų redakcijų privilegija – ir ką abu keliai reiškia žiūrovams. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia