NENUTYLĖTA | ATVIRI POKALBIAI APIE VĖŽĮ

Keturiasdešimt ketvirtajame „Nenutylėta“ epizode kviečiame susipažinti su Danguole Karloniene – moterimi, kuriai trečios stadijos kiaušidžių vėžio diagnozė buvo nustatyta visiškai netikėtai. Po operacijos, chemoterapijų ir kelių ligos atkryčių jos kelias nesibaigė ties ligoninės sienomis – jis tęsėsi darbe, laiškuose ministrams, vizituose į Seimo komitetus, kelionėse į Indiją ir Himalajus bei savanorystėje ligoninėje. Šiame epizode kalbėjomės apie tai, kaip atrodo gyvenimas tarp chemoterapijų, kas padeda atlaikyti šalutinius reiškinius ir kaip liga išgrynina tai, kas gyvenime iš tiesų svarbu. Danguolė dalijosi, kaip pacientų balsas gali prisidėti prie inovatyvių vaistų atsiradimo Lietuvoje ir kaip, nepaisant ligos, gyvenime vis dar telpa kelionės, savanorystė ir paprasti kasdieniai džiaugsmai.

Fizinis aktyvumas po onkologinio gydymo nėra tik rekomendacija. Jis gali padėti palengvinti šalutinius reiškinius, sumažinti skausmą, įveikti nuovargį, valdyti limfedemą ir vėl atrasti gyvenimo pilnatvę. Apie tai keturiasdešimt trečiame tinklalaidės epizode kalbėjomės su kineziterapeute Kotryna Baranovskaja, kuri specializuojasi onkologinių pacientų kineziterapijoje. Ji dalijosi savo patirtimi apie dažniausius vėlyvuosius gydymo padarinius, pratimus, padedančius įveikti nuovargį ir skausmą, bei tai, kaip judėjimas padeda susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu.

Kalbėti apie mirtį reiškia kalbėti ir apie gyvenimą – apie tai, ką branginame, ko bijome, ką norime išsaugoti. Šiame epizode su psichologe Egle Urbutiene kalbėjomės apie tai, kaip mirties tema paliečia onkologine liga sergančius ir jų artimuosius, kodėl vengimas kartais tik sustiprina baimę, ir kaip priėmimas gali atnešti daugiau šviesos į kasdienybę. Tai jautrus pokalbis apie baigtinumą, viltį ir gebėjimą būti su tuo, kas neišvengiama – nes kartais kalbėjimas apie pabaigą padeda aiškiau pamatyti, kas išties svarbu: gyventi čia ir dabar.

Ruduo – metas, kai ypatingą dėmesį skiriame kaulų čiulpų donorystei ir tiems, kurie jau yra padovanoję viltį kitiems. Juk registracija į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą reiškia ne tik norą padėti – tai galimybė iš tiesų išgelbėti gyvybę. Keturiasdešimt pirmajame tinklalaidės „Nenutylėta“ epizode išgirsite pokalbį su Mantu Kazmiruk, kurio donorystės kelias prasidėjo vos jam sulaukus pilnametystės. Po aštuonerių metų Mantas sulaukė skambučio, kuris pakeitė ne tik nepažįstamos moters, bet ir jo paties gyvenimą – jo kaulų čiulpai suteikė galimybę įveikti kraujo vėžį. Prisijungimas prie negiminingų kaulų čiulpų donorų registro – nedidelis veiksmas, sergančio žmogaus gyvenime galintis nulemti viską. Kuo daugiau mūsų jame – tuo didesnė tikimybė, kad sergantysis ras tinkamą donorą. Daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę rasite www.bukgeras.lt. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Išgirdus diagnozę „agresyvi limfoma“, apima baimė, nežinomybė ir kyla daug neatsakytų klausimų. Ypač tada, kai vienas po kito taikomi gydymo būdai neduoda laukto rezultato, o liga vis progresuoja. Vis dėlto net ir tokiu metu gali atsiverti naujos galimybės – kai pritrūksta standartinių sprendimų, atsiranda vietos pažangiai medicinai ir viltį grąžinančioms inovacijoms. Keturiasdešimtajame tinklalaidės epizode kalbamės su Algirdu Jonu Repšiu – 78-erių aktyviu ir visuomenišku Kauno rajono gyventoju, kurio kova su mantijos ląstelių limfoma tęsėsi ne vienerius metus. Net penkios gydymo eilės nesustabdė ligos progresavimo, o sveikatai blogėjant, limfmazgiai jau trukdė kvėpuoti ir valgyti. Lūžiu tapo inovatyvi CAR-T ląstelių terapija, padėjusi pasiekti remisiją ir sugrąžinusi ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo džiaugsmą. Kviečiame išgirsti istoriją, kuri liudija: pažangios medicinos galimybės ir žmogaus ryžtas yra stipresni nei statistika.

Diagnozavus onkologinę ligą, visas dėmesys krypsta į gydymą – chemoterapiją, spindulinę ar imunoterapiją. Tačiau kartu keičiasi ir tai, ką matome bei jaučiame kasdien – mūsų oda. Ji gali tapti sausa, jautri, pleiskanoti ar net sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą. Oda – vienas didžiausių mūsų organų, todėl onkologinės ligos metu jai reikia dar daugiau švelnumo, dėmesio ir rūpesčio. Kaip sau padėti? Ką reiškia tinkama odos priežiūra? Kada jau metas kreiptis pagalbos? Šiame epizode su gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu ieškojome atsakymų, kaip pasirūpinti savimi net tada, kai kūnas keičiasi. Kalbėjomės apie dažniausius odos pokyčius gydymo metu, kasdienės priežiūros principus, emolientų svarbą, apsaugą nuo saulės, dekoratyvinės kosmetikos naudojimą ir – žinoma – apie dažnus mitus, susijusius su „natūraliomis“ priemonėmis. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kai kalbame apie onkologinių ligų gydymą, dažniausiai minime chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją. Tačiau viena itin svarbi gydymo grandis dažnai lieka nematoma – tai kraujo donorystė. Kraujo komponentai pacientams, sergantiems kraujo vėžiu, gali būti gyvybiškai būtini ne tik esant komplikacijoms, bet ir kaip neatsiejama gydymo dalis. Apie tai, kaip veikia ši nematoma, bet labai svarbi pagalbos grandis, šiame epizode pasakojo Santaros klinikų Kraujo centro vedėja, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Kalbėjomės apie tai, kiek kraujo reikia kiekvieną dieną, kaip atrodo donorų kelias, kaip kraujo tyrimai kartais atskleidžia netikėtas diagnozes – ir kodėl net vienas donoro sprendimas gali turėti nenuspėjamą galią. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Sunkios ligos akivaizdoje dažniausiai matome pacientą. Tačiau šalia visada yra kažkas, kas laiko už rankos, važiuoja į vizitus, tyliai verkia virtuvėje. Trisdešimt septintasis epizodas skirtas jiems – artimiesiems. Kalbėjomės apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas, kai tenka būti šalia sergančio žmogaus: kai reikia palaikyti, nors pačiam trūksta jėgų, kai emocijos – nuo meilės iki pykčio – kinta kaip banguojanti jūra. Klinikinė psichologė Marija Turlinskienė dalijosi įžvalgomis, kaip atpažinti savo ribas, priimti jausmus, apie kuriuos dažnai kalbėti nedrąsu, ir kodėl svarbu nepamiršti savęs net tada, kai visas dėmesys nukreiptas į kitą. Tai pokalbis apie tylų artumo darbą, kurį kasdien atlieka tūkstančiai žmonių. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinių ligų gydymas visame pasaulyje sparčiai artėja prie personalizuotos medicinos – kai terapija parenkama pagal naviko unikalias genetines savybes. Nuo 2025 metų vasario 1 d. ir Lietuvos pacientams pradėti kompensuoti trys svarbūs onkogenetiniai tyrimai: naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas, naviko genomo metilinimo tyrimas. Šie metodai atveria naujas galimybes gydytojams ir pacientams: leidžia tiksliau diagnozuoti ligą ir pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką. Apie tai, kaip onkogenetiniai tyrimai keičia vėžio gydymo praktiką ir kokią reikšmę turi pacientams, šiame epizode kalbamės su gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Trisdešimt penktajame tinklalaidės epizode Lina dalijasi savo išskirtine kelione su daugine mieloma – beveik 20 metų trunkančia patirtimi, kuri ne kartą vertė ją pradėti viską iš naujo. Tris kaulų čiulpų transplantacijas patyrusi Lina pasakoja, kaip išmoko gyventi su liga, susigrąžino džiaugsmą kasdienybėje ir rado stiprybę tikėjime. Tai jautri, įkvepianti istorija apie drąsą, viltį ir gyvenimo grožį net ir sunkiausiais momentais. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Jau 25 metus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos keičia kraujo vėžiu sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus, suteikdamos viltį ir antrą galimybę gyventi. Šiame epizode aptarėme, kaip per ketvirtį amžiaus vystėsi kaulų čiulpų transplantacijų skyrius, kas lėmė, kad jis tapo vienu didžiausių transplantacijų centrų Europoje? Kalbėjomės, kaip pažangūs gydymo būdai yra integruojami į kaulų čiulpų transplantacijų praktiką? Leidomės į pamąstymus, kaip atrodys kaulų čiulpų transplantacijos dar po dešimties metų? Pokalbis, kuriame susipina medicinos proveržis, gydytojų atsidavimas ir viltis – su Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu – transplantologu Andriumi Žučenka. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Nuo 2025 m. sausio mėn. Nacionalinis vėžio institutas buvo integruotas į VUL Santaros klinikas kaip filialas. Šis sprendimas sujungė dvi svarbiausias onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas Lietuvoje – Nacionalinį vėžio institutą ir Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą. Ką šis pokytis reiškia onkologinę ligą besigydantiems žmonėms? Ar keisis gydymo planai, procedūros ir įprasta gydymo vieta? Kaip bus užtikrintas gydymo tęstinumas ir kokios naudos laukia pacientų? Apie šiuos ir kitus svarbius klausimus pirmajame šių metų epizode kalbėjomės su Nacionalinio vėžio centro direktoriumi doc. dr. Valdu Pečeliūnu. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Paskutiniame 2024 metų epizode išgirsite apie ligos įveikimo kelią, emocinius išbandymus ir tai, kaip vieno žmogaus kilnus poelgis gali pakeisti kito gyvenimą. Prieš penkerius metus Teresa sužinojo ūminės leukemijos diagnozę. Liga sujaukė moters ir jos šeimos gyvenimą, tačiau tapo ir stiprybės bei įkvėpimo šaltiniu. Po šio iššūkio, jos vyras Aleksandras nusprendė reguliariai donuoti kraują ir užsiregistruoti kaulų čiulpų donorų registre, o visai neseniai sulaukė žinios, jog jo kaulų čiulpai tinka sergančiajam, gyvenančiam kitoje pasaulio pusėje. Trisdešimt antrajame epizode įkvepianti Teresos ir Aleksandro šeimos istorija apie tai, kad donorystė tai ne tik pagalba susidūrus su sunkia liga, bet ir padovanota viltis.

Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmu, tradicijomis, šviesiomis emocijomis, susibūrimais tiek šeimos, tiek draugų rate. Šventinis laikotarpis yra kupinas apmąstymų, jam ruošiamės, jį planuojame ir jo laukiame, tačiau sergant onkologine liga šis laikotarpis gali tapti tikru iššūkiu. Dėl ligos pasikeitęs gyvenimo rimtas, intensyvus gydymas, išvaizdos pokyčiai, prasta fizinė ar emocinė savijauta gali iššaukti sielvartą, nusivylimą, nerimą, kaltės ar gėdos jausmą. Kaip šiuo laikotarpiu išsaugoti emocinę gerovę ir rasti džiaugsmą, kai kasdienybė yra kupina sunkumų? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp savo poreikių ir šeimos lūkesčių? Kaip susikurti šventes, kad jos būtų ne tik kitokios, bet ypatingos? Trisdešimt pirmajame epizode su psichologe Egle Urbutiene pasidalinsime patarimais, kurie padės ramiau išbūti per šventes, net kai kova su liga tęsiasi. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologine liga sergantys žmonės gydymo metu patiria gausybę nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kurie tampa iššūkiu tiek pacientui ir jo artimiesiems, tiek ir gydytojams. Kuo pavojingas mitybos nepakankamumas, kodėl svarbu valgyti dažnai ir po truputį, kokie maisto produktai gali padėti, o ko geriau vengti esant virškinimo sutrikimams, burnos gleivinės pažeidimams ir kitiems nemaloniems simptomams? Kodėl, net ir žinant, jog šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti, nereikia jų laukti, o užtenka žinoti, kur, reikalui esant, ieškoti informacijos šia tema? Pokalbis apie nepageidaujamų onkologinės ligos gydymo reiškinių švelninimą mitybos pagalba su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Rugsėjo 15-ąją yra minima pasaulinė limfomos diena. Limfoma – tai piktybinis kraujo vėžys, kuris išsivysto limfinėje sistemoje, kai pakitę limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šis vėžys yra viena iš dažniausių kraujo vėžio formų, kuri gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais. Egzistuoja virš 60 limfomos tipų. Dvidešimt devintajame epizode kviečiame išgirsti limfomą išgyvenusios Laimos Bendoraitytės istoriją, kuri šios ligos diagnozę sužinojo vos dvidešimt kelerių metų. Savo patirtį pasakojusi moteris prisiminė, jog sunkiausia buvo jausti socialinę atskirtį. Daug galvojusi apie emocinės paramos ar artimųjų palaikymo neturinčius sergančiuosius, Laima nusprendė atvirai kalbėti apie ją užklupusią ligą ir nepabijoti pasakyti, jog sirgo limfoma. Jos nuomone, tokioje stresinėje situacijoje kaip onkologinė liga labai svarbu ieškoti žmonių, kurie patyrė tą patį. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kaulų čiulpų transplantacija yra sudėtingas onkohematologinių ligų gydymo būdas, siejamas su įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, ilga hospitalizacijos trukme, dideliais emociniais ir fiziniais iššūkiais. Kai po kaulų čiulpų transplantacijos pacientas sulaukia žinios, kad jau gali grįžti namo, aplanko didelis džiaugsmas. Atrodo, kad sunkiausias etapas jau įveiktas ir belieka tik pilnai atsigauti po gydymo. Vis tik, reguliarūs vizitai pas gydytoją hematologą išlieka dar ilgai. Kodėl net ir praėjus keletui metui po transplantacijos reikia išlikti budriems ir kokios gydymo komplikacijos gali atsirasti vėlyvuoju laikotarpiu, dvidešimt aštuntajame epizode aptarėme su gydytoja hematologe Rita Čekauskiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinės ligos gydymas tampa tikru iššūkiu visam organizmui ir beveik visi gydymo būdai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. O kaip gydymas gali paveikti kardiovaskulinę sistemą? Kuo pasireiškia nepageidaujamas poveikis širdžiai, ką gali padaryti pacientas dar iki paskirto gydymo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vėžiu sergantiems žmonėms, norint apsaugoti savo širdį, dvidešimt septintajame epizode kalbėjomės su VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologe Egle Čiburiene.

Judėti negalima sustoti – kaip manote, kur kablelį reikėtų dėti žmogui, susidūrusiam su onkologine liga? Kaip pasakytų 26 – ojo epizodo pašnekovas, kineziterapeutas Domantas Feoktistovas, vienareikšmiškai, tik judėti, judėti ir judėti. Net ir onkologinės ligos akivaizdoje, išlikti fiziškai aktyviam yra būtina, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, įsiklausant į kūno siunčiamus signalus bei pasitarus su savo gydytoju ar kitais specialistais. Kodėl fizinis aktyvumas kiekvienam yra itin reikalingas ir kokią naudą jis teikia? Kiek laiko rekomenduojama judėti kasdien? Kaip fizinis aktyvumas gali padėti sergant onkologine liga – apie tai ir dar daugiau svarbių patarimų išgirsite šiame epizode.

Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pati liga, tiek jos gydymas. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl padidėja imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms. Daugybės ligų išvengti padeda vakcinacija, tačiau neretai sergant onkologine liga skiepytis vengiama. Ar galima skiepytis sergant onkologine liga, nuo kokių ligų rekomenduojami skiepai, kada vakcinaciją reikėtų atidėti, kodėl yra itin svarbu revakcinuotis po kaulų čiulpų transplantacijos? Visus šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove gydytoja profesore Ligita Jančoriene.

Balandžio mėnesį yra minima pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Šios ligos patirtimi dvidešimt ketvirtajame tinklalaidės epizode pasidalino Lukas Miliauskas. Vos trisdešimties sulaukusį Luką svarbūs gyvenimo įvykiai džiugino vienas po kito: vestuvės su mylimąja, pirmagimio atėjimas į pasaulį, tačiau gražią jaunos šeimos idilę netrukus sujaukė netikėtai vyrui diagnozuota ūminė mieloleukemija. Lukas prisiminė, jog iki susirgimo, leukemija iš visų onkologinių ligų jam atrodė pati grėsmingiausia. Šiandien, po sėkmingo gydymo, pašnekovas atvirai dalinasi savo kelione su liga, atnešusia daugiau ramybės gyvenime.

Nors tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis didėja su amžiumi, tačiau kasmet tūkstančiams jaunų žmonių, net ir vaikų, yra diagnozuojami onkologiniai susirgimai. Pažangūs gydymo metodai ženkliai sumažina onkologinių ligų sukeliamą mirtingumą ir prailgina sergančiųjų išgyvenamumą, tačiau tuo pačiu metu sukelia dar ilgai jaučiamas pasekmes. Viena iš jų – laikini ar negrįžtami vaisingumo sutrikimai. Dvidešimt trečiajame epizode pokalbis apie onkologinių ligų ir jų gydymo metodų įtaką reprodukcinei sveikatai ir vaisingumo išsaugojimo galimybes su VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro gydytoja akušere – ginekologe Raminta Baušyte.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologine liga sirgę žmonės – tai baimė, kad liga gali atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo baimę patiria ne tik sirgusieji, bet ir jų artimieji. Bijoti įvairių dalykų yra normalu ir žmogiška, tačiau kartais baimė pernelyg užvaldo mintis ir neleidžia mėgautis gyvenimu. Dvidešimt antrajame epizode su onkologijos srityje dirbančia medicinos psichologe Egle Urbutiene aiškinsimės, kada pabunda ligos atsinaujinimo baimė, kada ji trukdo gyventi, kodėl svarbu šio jausmo neignoruoti bei kas gali padėti baimę sumažinti.

Nors mažakraujystė nėra piktybinis kraujo susirgimas, tai gana dažnas sveikatos sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje mažakraujyste serga kas trečias žmogus. Kodėl yra svarbu išsiaiškinti mažakraujystės priežastis? Ar visada reikia skubėti pas gydytoją hematologą? Kaip susijęs lėtinis kraujavimas ir mažakraujystė? Kaip įvertinti, ar turiu krešėjimo sutrikimą? Pirmajame 2024 – ųjų epizode mažakraujystės ir krešėjimo sutrikimo temas narstėme su VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinės ligos nesitiki ir nelaukia nei vienas žmogus. O kaip gyvenimą sujaukia žinia, kad sergi kraujo vėžiu, kai esi dvidešimt vienerių ir dar laukiesi pirmagimio? Paskutiniame šių metų epizode kviečiame išgirsti jautrią ir viltingą Aistės istoriją, kuri niekuo nenusileidžia dramatiškam filmo scenarijui. Moteris skaičiuoja jau antrą dešimtmetį draugystės su lėtine mieloleukemija ir sako, jog sergant lėtiniu kraujo vėžiu turi pasiruošti maratonui. Aistė pasakoja apie tai, ką reiškia žinoti, kad gydymas yra, bet jo gauti negali, apie nėštumų planavimą ir vaisto vartojimo nutraukimą, apie tai, kaip dėkingumo praktika padėjo išgyventi sunkiausius etapus.

Tiek vaikams, tiek suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais, daliai jų įveikti ligą gali padėti tik kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Tinkamą donorą savo šeimoje turi apie 20 – 25 proc. pacientų, o kitiems tenka ieškoti negiminingo. Ką patiria kaulų čiulpų donorai, kokios mintys juos paskatina užsiregistruoti, ką reiškia žinoti, kad gali padėti pasveikti onkologine liga sergančiam žmogui? Atsakymus į šiuos klausimus tikrai žino Rytis Valūnas, prieš keletą metų sulaukęs ypatingos žinios – jo kaulų čiulpai tinka su sunkia liga kovojančiam žmogui. Apie apsisprendimą tapti kaulų čiulpų donoru, donavimą šalyje siaučiant COVID–19 pandemijai, apie užplūdusį euforijos jausmą šiame epizode ir papasakojo R. Valūnas.

Onkohematologinėmis ligomis sergantiesiems atsiranda dar viena gydymo galimybė – modernus gydymas CAR–T ląstelių terapija. Taikant šį pažangų gydymo metodą, paties paciento imuninės ląstelės yra genetiškai modifikuojamos tam, kad pradėtų kovoti su liga. Apie modernų gydymo būdą kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Audinių banko ir ląstelių terapijos skyriaus vedėju, gydytoju hematologu Adomu Bukausku. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Rugsėjo 22 dieną yra minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena, todėl šis epizodas dedikuotas būtent šiai kraujo ligai. Tokia data buvo pasirinkta kaip simboliškai atitinkanti genetinį 9 ir 22 chromosomų pakitimą, lemiantį ligos atsiradimą. O kaip diagnozuojama lėtinė mieloleukemija? Kodėl sergant šia liga yra toks svarbus gydymo režimas? Ar ir kokiais atvejais galima nutraukti gydymą? Išsamus pokalbis apie lėtinę mieloleukemiją su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vyresniąja gydytoja hematologe Ilma Tavoriene.

Šiame epizode dėmesį skyrėme lėtinei limfoleukemijai – dažniausiai diagnozuojamam limfoidinės sistemos susirgimui išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Ar liga turi specifinių požymių, kokie diagnostiniai tyrimai padeda ją nustatyti, kaip ji gydoma? Nuo ko priklauso lėtinės limfoleukemijos gydymo sėkmė ir kodėl sergantiesiems svarbu domėtis gydymo būdais? Apie visa tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Bendrosios hematologijos skyriaus vedėja, gydytoja hematologe Regina Pileckyte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kūno vaizdas yra mintys, jausmai ir elgesys savo kūno atžvilgiu, tai, kaip žmogus jaučiasi ir ką galvoja, kai mato savo kūną, taip pat, kaip jis įsivaizduoja, kad kiti mato jį. Metams bėgant mūsų kūnas keičiasi – dėl natūralaus augimo, brendimo, senėjimo procesų, dėl gyvenimo potyrių. Kūno vaizdas gali stipriai pasikeisti susirgus, išgyvenant chronišką skausmą ar tapus neįgaliu. Kodėl yra svarbus santykis su savo kūnu ir kaip kinta kūno vaizdo suvokimas onkologinės ligos akivaizdoje penkioliktajame epizode aiškinomės su psichologe Evelina Sabaityte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinė liga paliečia ir sukrečia ne tik sergantįjį, bet ir visus jo šeimos narius. Visos šeimos kasdienybės palydovais tampa ateities nežinomybė, nerimas dėl gydymo ir mylimo žmogaus sveikatos. Tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems prireikia laiko ir pastangų susitaikyti su diagnoze, juos prislegia ne tik daug skausmingų jausmų, bet ir praktiniai rūpesčiai, o ilgas gydymas neretai pareikalauja keisti įprastą gyvenimo rutiną. Šiame epizode Lina Čižauskienė pasakoja, ką patiria artimieji, kai jų brangiam žmogui yra diagnozuojama onkologinė liga, ir kaip būti šalia kelionėje su liga. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Šis epizodas yra skirtas klinikinių tyrimų temai, apie kuriuos daugelis neabejotinai yra girdėjęs, tačiau susidūrus su onkologine liga neretai iškyla įvairiausių klausimų. Kodėl yra vykdomi klinikiniai tyrimai ir kokia jų nauda? Kuo pasižymi klinikinių tyrimų fazės ir kiek tokie tyrimai gali užtrukti? Kaip pacientai gali įsitraukti į klinikinius tyrimus? Ar galima dalyvauti kitose šalyse vykdomuose tyrimuose? Ką vertėtų apsvarstyti prieš dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose? Klinikinių tyrimų ypatumus aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu Andriumi Žučenka. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Nors įgalinimo terminas sveikatos priežiūros sektoriuje pradėtas vartoti ne taip ir seniai, vis dažniau pacientų įgalinimas pripažįstamas itin reikšmingu pacientų sveikatos priežiūros elementu. Ką apibrėžia pacientų įgalinimo sąvoka ir kodėl ji tampa vis aktualesnė? Ar pacientų įgalinimas gali prisidėti prie geresnės sergančiojo savijautos? Kodėl medicinos personalas yra linkęs bendrauti ir bendradarbiauti su įgalintu pacientu bei kaip pacientą įgalinti ligos situacijoje? Savo žiniomis pacientų įgalinimo tema dvyliktajame epizode dalinosi medicinos psichologė, psichoterapeutė Marija Turlinskienė. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Šio epizodo tema – viena dažniausių kraujo vėžio formų – limfoma. Kokie simptomai gali išduoti šią ligą ir, ar tiesa, jog kraujo tyrimas ne visada ją parodo? Ką reikia žinoti apie limfomos stadijas? Kodėl skirtingi limfomos tipai yra tarsi atskiros ligos? Kokie gydymo būdai gali būti taikomi limfomai ir kaip dažnai liga sugrįžta? Nuo ko priklauso limfomos gydymo sėkmė? Pokalbis apie limfomą su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologe Skirmante Černauskiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Laboratorinės medicinos gydytoja, trijų vaikų mama Raminta Vilkevičienė ūminės leukemijos diagnozę išgirdo balandžio pirmąją. Deja, žinia nebuvo pokštas, o ir liga pasirodė esanti labai atkakli ir sudėtinga. Gydymas užtruko ne vienerius metus, liga sugrįžo net tris kartus, Raminta patyrė dvi kaulų čiulpų transplantacijas. Pasakodama savo istoriją ir patirtus iššūkius, Raminta prisiminė ir sudėtingiausius, ir juoką keliančius momentus. Klausantis jos, nekyla abejonių apie neišsemiamą moters stiprybę, ją lydintį optimizmą ir norą iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau. Tai istorija, kuria neįmanoma nesižavėti ir kuri įkvepia nepasiduoti sunkumams. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Mitybos tema, ypač sergant onkologine liga, visuomet kelia daugybę klausimų, diskusijų, o aplinkiniai turi įvairiausių įsitikinimų, kurie neretai gali suklaidinti. Kokios yra mitybos rekomendacijos, kas gali padėti patiriant šalutinius gydymo reiškinius, kokia mityba yra pavojinga, sergant onkologine liga? Ar tikrai yra geras ir blogas maistas bei kada vertėtų kreiptis į gydytoją dietologą? Apie tai ir kitus aktualius su maitinimusi susijusius klausimus kalbėjomės su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Vidmantas Kavaliauskas jau daug metų gyvena su lėtine onkologine liga. Tinklalaidės „Nenutylėta“ epizode vyras pasidalino savo istorija: kokiomis aplinkybėmis jam buvo diagnozuota liga, kokį gydymo kelią ir šalutinius jo reiškinius teko įveikti bei kaip susirgimas pakeitė jo gyvenimą. Užkrečiančiu optimizmu pasižymintis Vidmantas pasakojo niekada negailintis ir kitų, susiduriančių su sveikatos problemomis, priešingai – skatinantis juos nepasiduoti ir išlikti aktyviais, o palatos kolegoms nuotaiką skaidrindavo pasakodamas anekdotus. Šiltas ir smagus pokalbis apie gyvenimą sergant lėtine limfoleukemija su Vidmantu Kavaliausku. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Paciento teisių apsauga – svarbi ir sudėtinga tema, reikalaujanti specifinių žinių, tačiau tik žinant savo teises ir pareigas, pacientas galės tinkamai išreikšti savo sutikimą dėl gydymo, bendradarbiauti ir komunikuoti su medicinos personalu, reikalauti kokybiškų ir jo poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų, tokiu būdu siekiant geriausių gydymo rezultatų. Kokie teisės aktai užtikrina pacientų teises, kur galima kreiptis patyrus žalą ir kokiais atvejais ji yra atlyginama, kokie teisiniai būdai gali užtikrinti paciento teisę į jam reikalingą gydymą ir ką galima padaryti, kuomet reikalingas gydymas šalyje nėra kompensuojamas? Šiuos ir kitus teisinius aspektus septintajame epizode nagrinėjome su advokate Rūta Pumputiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Chemoterapija šiandien yra vienas iš pagrindinių onkologinių ligų gydymo metodų, daugybei su liga susidūrusių žmonių vis dar keliančių didelę baimę ir nežinomybę. Ar diagnozavus kraujo vėžį visuomet yra skiriamas chemoterapinis gydymas? Kokia savijauta būdinga šio gydymo metu? Kokie šalutiniai reiškiniai dažniausiai yra patiriami chemoterapijos metu ir ar galima juos palengvinti? Šiuos ir kitus klausimus apie gydymą chemoterapiją šeštajame epizode aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologe Ugne Ringelevičiūte. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Penktajame epizode kalbėjome apie ūmines leukemijas, mielodisplastinius sindromus: kokios tai ligos ir kuo jos pasižymi, kokie gydymo būdai yra taikomi joms gydyti, o kokie yra prieinami Lietuvoje? Kokie galimi sprendimai, kai pacientas savo šalyje negali gauti jam reikiamo gydymo? Kodėl dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose ar vilties / paramos programose yra labai svarbus? Kaip jaučiasi gydytojas, žinodamas, kad gydymo būdų yra, tačiau jie neprieinami? Kas sukėlė didžiausią proveržį ūminių leukemijų ir mielodisplastinių sindromų gydyme? Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu Andriumi Žučenka, suteiksiantis galimybę ne tik geriau pažinti ūmines leukemijas ir mielodisplastinius sindromus, bet ir sužinoti apie tai, kaip medicinos pažanga keičia pacientų išgyvenamumo galimybes. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Net ir šiais informacijos laikais, kaulų čiulpų donorystė yra gaubiama daugybės mitų, tad šis epizodas yra skirtas aptarti dažniausius ir juos paneigti. Jei iškart kyla klausimas, o kokia sąsaja tarp onkologinės ligos ir kaulų čiulpų donorystės, išklausę šį epizodą, sužinosite, kodėl ši donorystė yra tokia svarbi žmonėms, susidūrusiems su piktybinėmis kraujo ligomis bei kaip kilnus apsisprendimas užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą gali suteikti galimybę pasveikti. Pokalbis apie kilnią ir gyvą kaulų čiulpų donorystę su Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registro vedėja, gydytoja hematologe Rita Čekauskiene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Šis epizodas skirtas vienai iš dažniausių kraujo ligų – dauginei mielomai dar vadinamai mielomine liga arba mieloma. Kodėl ligą sunku atpažinti ir ar ji yra išgydoma? Kodėl gydymo metu yra itin svarbu išlaikyti stabilų kūno svorį? Kuo naudingas fizinis aktyvumas? Kodėl dabartinis mielomos gydymo prieinamumas primena grįžimą į praeitį ir kodėl taip svarbu laimėti laiko? Pokalbis apie dauginę mielomą su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro docentu Valdu Pečeliūnu. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Tokiais ar panašiais žodžiais dažnai prasideda kelionė su onkologine liga. Šiame epizode su psichologe Evelina Sabaityte kalbėsimės, kas laukia po tokių gydytojo ištartų žodžių, kokia būna ir gali būti ši kelionė ir kas būdinga skirtingiems jos etapams? Ar įmanoma pasiruošti gydymui su visais galimais jo šalutiniais reiškiniais? Ką galima padaryti, kad kelionė su liga būtų sklandesnė ir koks yra pakeleivių vaidmuo? Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Pirmajame tinklalaidės epizode aptarsime kokias veiklas įgyvendina kraujo ligomis sergančiuosius vienijanti asociacija „Kraujas“? Koks šiandien yra pacientų organizacijos vaidmuo sprendžiant pacientų bendruomenei reikšmingus klausimus? Kokius pokyčius pavyko pasiekti nuo asociacijos įsikūrimo ir ką būtų galima padaryti, siekiant dar geresnių rezultatų? Pokalbis apie tai su asociacijos „Kraujas“ pirmininke Ieva Drėgviene. Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė